MIESTŲ GYVENTOJŲ NUOMONĖ APIE GRAŽIAUSIAS KALBAS

PAGALBA

KAIP NAUDOTIS ŽEMĖLAPIAIS

Kairėje lango pusėje rasite žemėlapio temos pasirinkimo meniu. Su meniu bloko viršuje ir apačioje esančių rodyklių pagalba temų sąrašą galite slinkti, kad pasiektumėte norimą iš 26 žemėlapio temų.

Pagrindinėje žemėlapių lango dalies zonoje rodomas parinktos temos žemėlapis. Žemėlapyje norimą vietą galite priartinti tiek naudodami pelės “ratuko” funkciją, tiek kairiame viršutiniame žemėlapio kampe esančius valdymo mygtukus “+” ir “-“. Trečiuoju valdymo mygtuku galite grąžinti žemėlapį į pirminę priartinimo poziciją. Išdidinus žemėlapį, žemėlapio pavadinimas ir sutartiniai ženklai lieka toje pačioje vietoje, kad galėtų būti matomi visą laiką.

Daugumoje pagrindinių žemėlapių yra aktyvios zonos. Jos yra septynios: keturi tarminiai regionai - Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija ir Žemaitija bei trys miestai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. Užvedus ant tokios zonos pelės rodyklę ji, aktyvuojasi (pakeičia atspalvį), o ją paspaudus – pateikiama papildoma informacija: paspaudus tarminį regioną, rodoma einamosios žemėlapio temos subendrinta informacija parinktam tarminiam regionui; paspaudus miestą – einamosios žemėlapio temos detalesnė (tikslesnė) informacija parinktam miestui . Paspaudus uždarymo mygtuką (kryžiuką) informacinio lango viršje, dešinėje pusėje, vėl matomas pagrindinis tos temos žemėlapis.

Po kiekvienu žemėlapiu yra tekstinis žemėlapio aprašymas. Aprašymuose naudojamos žalios spalvos hypernuorodos, kurios gali būti žodžio reikšmės paaiškinimas (nukreipimas į svetainės Žinyną), nuoroda į kitą, susijusį žemėlapį (nukreipimas į kitą žemėlapį) ar statistinės lentelės (statistinių duomenų pateikimas lentelėje).

Kai kurių žemėlapių temos turi potemes su atskirais žemėlapiais – parinkus tokią temą, dešinėje pusėje atsiranda žemėlapių potemių papildomas meniu, su kurio pagalba patenkama į norimą žemėlapio potemę.

Tyrimas parodė, kad daugumai miestiečių gražiausia kalba yra lietuvių (63,42 proc.), antroji pagal gražumą yra rusų (15,97 proc.), trečia – prancūzų (13,42 proc.) kalba. Anglų kalbą kaip gražiausią įvardijo 10,41 proc. respondentų, lenkų – 4,45 proc., o mažiausiai pasirodė graži vokiečių kalba, kurią paminėjo tik 2,02 proc. respondentų (15.2, 15.3, 15.4, 15.5, 15,6, 15.7 žemėlapiai). Kitos paminėtos kalbos sudarė apie dešimtadalį (9,24 proc.) atvejų.

Gražiomis buvo paminėtos net 27-ios skirtingos kalbos. Iš jų 220 respondentų gražiausia įvardijo italų kalbą, 108 – ispanų, visos kitos kalbos (baltarusių, japonų, kinų, latvių, portugalų, ukrainiečių, lotynų, estų, suomių, švedų, armėnų, rumunų, bulgarų, gruzinų, žydų, norvegų, graikų, esperanto, totorių, „čigonų“, azerbaidžaniečių, romų, indų, argentiniečių) ar paminėta tarmė (žemaičių) gražiausiomis įvardytos tik po kelis ar vieną kartą.

Kaip kalbų vertinimas pagal grožį susijęs su įvairiais veiksniais (amžiumi, tautybe ar kt.)? Paaiškėjo, kad respondentų dalis, kuri lietuvių, rusų ir lenkų kalbas laiko gražiausiomis, didėja su respondentų amžiumi (žr. 1 lentelę), o anglų ir prancūzų kalbas gražesnėmis laiko jaunesni miestų gyventojai. Estetinės nuostatos dėl kalbų tiesiogiai koreliuoja su respondentų tautybe ir gimtąja kalba: daugumai lietuvių ir tų, kurių gimtoji kalba yra lietuvių, gražiausia yra lietuvių kalba, o rusų ir lenkų tautybės (arba tie, kurių šios kalbos gimtosios) respondentai lietuvių kalbą laiko gražiausia net apie keturis kartus rečiau (žr. 2 lentelę). Vienos tautybės šeimose, kurias Lietuvoje dažniausiai sudaro lietuviai, daugiau nei skirtingų tautybių šeimose yra manančių, kad gražiausia yra lietuvių kalba (žr. 3 lentelę). Kitos minimos kalbos laikomos gražesnėmis skirtingų tautybių šeimose. Mažesniuose miestuose gyvenantiems respondentams dažniau gražiausia yra lietuvių kalba, o didesniuose – rusų, prancūzų, anglų kalbos (žr. 4 lentelę). Vokiečių kalbą pagal grožį panašiai vertina visų amžiaus grupių ir skirtingų dydžių miestuose gyvenantys respondentai (žr. 1 ir 4 lenteles).

1 lentelė. Apklaustų miestų gyventojų nuomonės apie gražiausias kalbas pasiskirstymas pagal amžių (tyrimo „Sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis: miestai ir miesteliai“ duomenys)

Gražios kalbos
Amžius
15–25
26–40
41–55
56+
Lietuvių
60 %
67 %
71 %
74 %
Rusų
14 %
18 %
18 %
18 %
Lenkų
3 %
3 %
6 %
7 %
Anglų
22 %
12 %
7 %
5 %
Vokiečių
2 %
2 %
2 %
2 %
Prancūzų
20 %
17 %
12 %
10 %

2 lentelė. Apklaustų miestų gyventojų nuomonės apie gražiausias kalbas pasiskirstymas pagal tautybę ir gimtąją kalbą (tyrimo „Sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis: miestai ir miesteliai“ duomenys)

Gražios kalbos
Tautybė
Gimtoji kalba
Lietuvis
Rusas
Lenkas
Kita
Lietuvių
Rusų
Lenkų
Lietuvių
80 %
23 %
22 %
30 %
80 %
22 %
21 %
Rusų
8 %
66 %
29 %
51 %
9 %
63 %
26 %
Lenkų
1 %
3 %
54 %
13 %
1 %
7 %
61 %
Anglų
11 %
12 %
10 %
10 %
11 %
12 %
11 %
Vokiečių
2 %
2 %
4 %
6 %
2 %
3 %
4 %
Prancūzų
13 %
22 %
21 %
20 %
13 %
22 %
18 %

3 lentelė. Apklaustų miestų gyventojų nuomonės apie gražiausias kalbas pasiskirstymas pagal šeimos tautybę (tyrimo „Sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis: miestai ir miesteliai“ duomenys)

Gražios kalbos
Respondentų šeima
Vienos tautybės
Skirtingų tautybių
Lietuvių
76 %
44 %
Rusų
12 %
39 %
Lenkų
3 %
11 %
Anglų
10 %
13 %
Vokiečių
2 %
5 %
Prancūzų
12 %
20 %

4 lentelė. Apklaustų miestų gyventojų nuomonės apie gražiausias kalbas pasiskirstymas pagal miestų dydžius (tyrimo „Sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis: miestai ir miesteliai“ duomenys)

Gražios kalbos
Miestų grupavimas pagal gyventojų skaičių (2010 m.)
> 200 tūkst.
40–200 tūkst.
10–40 tūkst.
3–10 tūkst.
Lietuvių
60 %
72 %
77 %
73 %
Rusų
23 %
10 %
13 %
14 %
Lenkų
7 %
1 %
2 %
5 %
Anglų
10 %
20 %
10 %
13 %
Vokiečių
2 %
2 %
2 %
2 %
Prancūzų
20 %
15 %
10 %
10 %