MIESTŲ GYVENTOJŲ NUOMONĖ APIE GRAŽIAUSIAS KALBAS

PAGALBA

KAIP NAUDOTIS ŽEMĖLAPIAIS

Kairėje lango pusėje rasite žemėlapio temos pasirinkimo meniu. Su meniu bloko viršuje ir apačioje esančių rodyklių pagalba temų sąrašą galite slinkti, kad pasiektumėte norimą iš 26 žemėlapio temų.

Pagrindinėje žemėlapių lango dalies zonoje rodomas parinktos temos žemėlapis. Žemėlapyje norimą vietą galite priartinti tiek naudodami pelės “ratuko” funkciją, tiek kairiame viršutiniame žemėlapio kampe esančius valdymo mygtukus “+” ir “-“. Trečiuoju valdymo mygtuku galite grąžinti žemėlapį į pirminę priartinimo poziciją. Išdidinus žemėlapį, žemėlapio pavadinimas ir sutartiniai ženklai lieka toje pačioje vietoje, kad galėtų būti matomi visą laiką.

Daugumoje pagrindinių žemėlapių yra aktyvios zonos. Jos yra septynios: keturi tarminiai regionai - Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija ir Žemaitija bei trys miestai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. Užvedus ant tokios zonos pelės rodyklę ji, aktyvuojasi (pakeičia atspalvį), o ją paspaudus – pateikiama papildoma informacija: paspaudus tarminį regioną, rodoma einamosios žemėlapio temos subendrinta informacija parinktam tarminiam regionui; paspaudus miestą – einamosios žemėlapio temos detalesnė (tikslesnė) informacija parinktam miestui . Paspaudus uždarymo mygtuką (kryžiuką) informacinio lango viršje, dešinėje pusėje, vėl matomas pagrindinis tos temos žemėlapis.

Po kiekvienu žemėlapiu yra tekstinis žemėlapio aprašymas. Aprašymuose naudojamos žalios spalvos hypernuorodos, kurios gali būti žodžio reikšmės paaiškinimas (nukreipimas į svetainės Žinyną), nuoroda į kitą, susijusį žemėlapį (nukreipimas į kitą žemėlapį) ar statistinės lentelės (statistinių duomenų pateikimas lentelėje).

Kai kurių žemėlapių temos turi potemes su atskirais žemėlapiais – parinkus tokią temą, dešinėje pusėje atsiranda žemėlapių potemių papildomas meniu, su kurio pagalba patenkama į norimą žemėlapio potemę.

 Gražiausia kalba įvardijusių rusų kalbą daugiausia yra rytiniame ir šiaurės rytiniame Lietuvos pakraštyje, kur daugiausia gyvena rusų tautybės gyventojų (3,6, 7 žemėlapiai). Lenkų kalbą gražiausia įvardijo taip pat respondentai, gyvenantys Pietryčių Lietuvoje, didžiausia dalis Eišiškėse, kur gyvena daugiausia lenkų (3, 4, 5 žemėlapiai). Galima nuspėti, kad minėtose teritorijose lietuvių kalba kaip gražiausia yra minima rečiau, o Eišiškėse nė vienas respondentas jos nepaminėjo. Pietvakarių Lietuvoje, kur santykinai mažiausiai respondentų gražiausiomis įvardijo rusų ar lenkų kalbas, lietuvių kalba dažniau laikoma gražiausia. Anglų, vokiečių ir prancūzų kalbos gražiausiomis įvardytos gana retai, gal kiek daugiau anglų ir prancūzų kalbos gražesnės rytinio Lietuvos pakraščio gyventojams.

Grįžti į pagrindinį žemėlapį →