MIESTŲ GYVENTOJŲ NUOMONĖ APIE ĮPRASČIAUSIĄ TARMĘ
PAGALBA
KAIP NAUDOTIS ŽEMĖLAPIAIS
Kairėje lango pusėje rasite žemėlapio temos pasirinkimo meniu. Su meniu bloko viršuje ir apačioje esančių rodyklių pagalba temų sąrašą galite slinkti, kad pasiektumėte norimą iš 26 žemėlapio temų.
Pagrindinėje žemėlapių lango dalies zonoje rodomas parinktos temos žemėlapis. Žemėlapyje norimą vietą galite priartinti tiek naudodami pelės “ratuko” funkciją, tiek kairiame viršutiniame žemėlapio kampe esančius valdymo mygtukus “+” ir “-“. Trečiuoju valdymo mygtuku galite grąžinti žemėlapį į pirminę priartinimo poziciją. Išdidinus žemėlapį, žemėlapio pavadinimas ir sutartiniai ženklai lieka toje pačioje vietoje, kad galėtų būti matomi visą laiką.
Daugumoje pagrindinių žemėlapių yra aktyvios zonos. Jos yra septynios: keturi tarminiai regionai - Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija ir Žemaitija bei trys miestai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. Užvedus ant tokios zonos pelės rodyklę ji, aktyvuojasi (pakeičia atspalvį), o ją paspaudus – pateikiama papildoma informacija: paspaudus tarminį regioną, rodoma einamosios žemėlapio temos subendrinta informacija parinktam tarminiam regionui; paspaudus miestą – einamosios žemėlapio temos detalesnė (tikslesnė) informacija parinktam miestui . Paspaudus uždarymo mygtuką (kryžiuką) informacinio lango viršje, dešinėje pusėje, vėl matomas pagrindinis tos temos žemėlapis.
Po kiekvienu žemėlapiu yra tekstinis žemėlapio aprašymas. Aprašymuose naudojamos žalios spalvos hypernuorodos, kurios gali būti žodžio reikšmės paaiškinimas (nukreipimas į svetainės Žinyną), nuoroda į kitą, susijusį žemėlapį (nukreipimas į kitą žemėlapį) ar statistinės lentelės (statistinių duomenų pateikimas lentelėje).
Kai kurių žemėlapių temos turi potemes su atskirais žemėlapiais – parinkus tokią temą, dešinėje pusėje atsiranda žemėlapių potemių papildomas meniu, su kurio pagalba patenkama į norimą žemėlapio potemę.
Tyrimo duomenys parodė, kad apklaustų gyventojų (iš ką nors žinančių apie lietuvių kalbos tarmes) nuomone, įprasčiausia tarmė yra aukštaičių (43,09 proc.), antroje vietoje – žemaičių (22,82 proc.), trečioje – suvalkiečių (10,36 proc. ), mažiausiai įprasta dzūkų tarmė (6,52 proc.). Neturinčių nuomonės šiuo klausimu yra daugiau nei dešimtadalis (11,39 proc.), o neįprastos visos tarmės 5,82 proc. respondentų.
Aukštaitijos regione įprasčiausia, gražiausia ir prestižiškiausia laikoma aukštaičių (žr. 1 lentelę ir 21, 23 žemėlapius) tarmė. Įprasčiausia aukštaičių tarmė laikoma ir Visagine, Ignalinoje, Švenčionėliuose bei Švenčionyse. Pietrytinėje Aukštaitijos dalyje yra daugiau manančių, kad aukštaičių tarmė įprasčiausia, o vakarinėje – mažiausiai.
Dzūkijos regionas. Birštone suvalkiečių tarmė apklaustiems gyventojams yra mažiau įprasta nei dzūkų (atitinkamai 20 proc. ir 30 proc.). Birštono miestas skirtingų autorių priskiriamas arba Dzūkijai, arba Suvalkijai, bet pagal tarmės įprastumą šį miestą būtų galima priskirti Dzūkijai.
Suvalkijos regionas. Suvalkijoje gyvenantiems respondentams įprasčiausia, gražiausia ir prestižiškiausia (ypač regiono pietinėje dalyje) yra suvalkiečių tarmė (žr. 1 lentelę ir 21, 23 žemėlapius). Tik Prienuose ir Garliavoje įprastesnė aukštaičių tarmė.
Žemaitijos regione vyraujanti nuostata, kad žemaičių tarmė yra įprasčiausia ir gražiausia (žr. 1, lentelę ir 21 žemėlapį). Tačiau daugelyje miestų ir aukštaičių tarmė laikoma įprasta (ypač rytinėje regiono dalyje – regiono paribyje esantys miestai). Jurbarko mieste buvo mažiausiai respondentų, kuriems žemaičių tarmė būtų įprasta (tik 2,56 proc.).
Daugiau nei pusei apklaustų Mažosios Lietuvos regiono gyventojų įprasčiausia yra žemaičių tarmė (įskaitant ir Klaipėdos miestą).
1 lentelė. Apklaustų miestų gyventojų nuomonė apie įprasčiausią tarmę
Aukštaitija | Dzūkija | Mažoji Lietuva | Suvalkija (Sūduva) | Žemaitija | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Visaginas | |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
N | 853 | 433 | 86 | 281 | 764 | 722 | 450 | 497 | 24 |
100 % | 100 % | 100 % | 100 % | 100 % | 100 % | 100 % | 100 % | 100 % | |
Aukštaičių | 87 % | 32 % | 19 % | 13 % | 23 % | 46 % | 48 % | 20 % | 71 % |
Dzūkų | 1 % | 36 % | 3 % | 4 % | 1 % | 7 % | 4 % | 3 % | 4 % |
Suvalkiečių | 2 % | 7 % | 2 % | 75 % | 4 % | 6 % | 17 % | 4 % | 0 % |
Žemaičių | 3 % | 2 % | 59 % | 1 % | 64 % | 7 % | 6 % | 55 % | 4 % |
Nė viena | 4 % | 7 % | 13 % | 4 % | 5 % | 8 % | 6 % | 7 % | 0 % |
Neturi nuomonės | 3 % | 16 % | 3 % | 3 % | 4 % | 25 % | 19 % | 12 % | 21 % |
