MIESTŲ GYVENTOJŲ IR APKLAUSTŲ GYVENTOJŲ SKAIČIUS

PAGALBA

KAIP NAUDOTIS ŽEMĖLAPIAIS

Kairėje lango pusėje rasite žemėlapio temos pasirinkimo meniu. Su meniu bloko viršuje ir apačioje esančių rodyklių pagalba temų sąrašą galite slinkti, kad pasiektumėte norimą iš 26 žemėlapio temų.

Pagrindinėje žemėlapių lango dalies zonoje rodomas parinktos temos žemėlapis. Žemėlapyje norimą vietą galite priartinti tiek naudodami pelės “ratuko” funkciją, tiek kairiame viršutiniame žemėlapio kampe esančius valdymo mygtukus “+” ir “-“. Trečiuoju valdymo mygtuku galite grąžinti žemėlapį į pirminę priartinimo poziciją. Išdidinus žemėlapį, žemėlapio pavadinimas ir sutartiniai ženklai lieka toje pačioje vietoje, kad galėtų būti matomi visą laiką.

Daugumoje pagrindinių žemėlapių yra aktyvios zonos. Jos yra septynios: keturi tarminiai regionai - Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija ir Žemaitija bei trys miestai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. Užvedus ant tokios zonos pelės rodyklę ji, aktyvuojasi (pakeičia atspalvį), o ją paspaudus – pateikiama papildoma informacija: paspaudus tarminį regioną, rodoma einamosios žemėlapio temos subendrinta informacija parinktam tarminiam regionui; paspaudus miestą – einamosios žemėlapio temos detalesnė (tikslesnė) informacija parinktam miestui . Paspaudus uždarymo mygtuką (kryžiuką) informacinio lango viršje, dešinėje pusėje, vėl matomas pagrindinis tos temos žemėlapis.

Po kiekvienu žemėlapiu yra tekstinis žemėlapio aprašymas. Aprašymuose naudojamos žalios spalvos hypernuorodos, kurios gali būti žodžio reikšmės paaiškinimas (nukreipimas į svetainės Žinyną), nuoroda į kitą, susijusį žemėlapį (nukreipimas į kitą žemėlapį) ar statistinės lentelės (statistinių duomenų pateikimas lentelėje).

Kai kurių žemėlapių temos turi potemes su atskirais žemėlapiais – parinkus tokią temą, dešinėje pusėje atsiranda žemėlapių potemių papildomas meniu, su kurio pagalba patenkama į norimą žemėlapio potemę.

Projekto „Sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis: miestai ir miesteliai“ tyrimui pasirinkti 67 miestai, kuriuose gyvena daugiau nei 3000 gyventojų. Šio tyrimo duomenys sujungti su trijų didžiųjų Lietuvos miestų (Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos) duomenimis iš ankstesnio 2008–2010 m. mokslinio tiriamojo projekto „Miestai ir kalbos“. Žemėlapiai parengti naudojant 4697 apklaustų gyventojų duomenis.

Renkantis apklaustųjų skaičių tam tikrame mieste buvo kreipiamas dėmesys į statistiškai minimalią kiekybinę imtį tam tikrame teritoriniame vienete:

  • nuo 3000 iki 20 000 gyventojų turinčiuose miestuose, ir jei toks miestas yra tik vienas savivaldybėje, apklausta po 40 gyventojų;
  • nuo 3000 iki 20 000 gyventojų turinčiuose miestuose ir tose savivaldybėse, kuriose yra keli tokio dydžio miestai, apklausta po 60 gyventojų toje savivaldybėje;
  • 20 000 ir daugiau gyventojų turinčiuose miestuose apklausta po 60 respondentų;
  • papildomai apklausti Grigiškių gyventojai – 40 respondentų;
  • didžiausiuose Lietuvos miestuose apklausta:
    Vilniuje – 902,
    Kaune – 524,
    Klaipėdoje – 611.