MIESTŲ GYVENTOJŲ NUOMONĖ APIE JAUNIMO SKATINIMĄ VARTOTI TARMĘ
PAGALBA
KAIP NAUDOTIS ŽEMĖLAPIAIS
Kairėje lango pusėje rasite žemėlapio temos pasirinkimo meniu. Su meniu bloko viršuje ir apačioje esančių rodyklių pagalba temų sąrašą galite slinkti, kad pasiektumėte norimą iš 26 žemėlapio temų.
Pagrindinėje žemėlapių lango dalies zonoje rodomas parinktos temos žemėlapis. Žemėlapyje norimą vietą galite priartinti tiek naudodami pelės “ratuko” funkciją, tiek kairiame viršutiniame žemėlapio kampe esančius valdymo mygtukus “+” ir “-“. Trečiuoju valdymo mygtuku galite grąžinti žemėlapį į pirminę priartinimo poziciją. Išdidinus žemėlapį, žemėlapio pavadinimas ir sutartiniai ženklai lieka toje pačioje vietoje, kad galėtų būti matomi visą laiką.
Daugumoje pagrindinių žemėlapių yra aktyvios zonos. Jos yra septynios: keturi tarminiai regionai - Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija ir Žemaitija bei trys miestai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. Užvedus ant tokios zonos pelės rodyklę ji, aktyvuojasi (pakeičia atspalvį), o ją paspaudus – pateikiama papildoma informacija: paspaudus tarminį regioną, rodoma einamosios žemėlapio temos subendrinta informacija parinktam tarminiam regionui; paspaudus miestą – einamosios žemėlapio temos detalesnė (tikslesnė) informacija parinktam miestui . Paspaudus uždarymo mygtuką (kryžiuką) informacinio lango viršje, dešinėje pusėje, vėl matomas pagrindinis tos temos žemėlapis.
Po kiekvienu žemėlapiu yra tekstinis žemėlapio aprašymas. Aprašymuose naudojamos žalios spalvos hypernuorodos, kurios gali būti žodžio reikšmės paaiškinimas (nukreipimas į svetainės Žinyną), nuoroda į kitą, susijusį žemėlapį (nukreipimas į kitą žemėlapį) ar statistinės lentelės (statistinių duomenų pateikimas lentelėje).
Kai kurių žemėlapių temos turi potemes su atskirais žemėlapiais – parinkus tokią temą, dešinėje pusėje atsiranda žemėlapių potemių papildomas meniu, su kurio pagalba patenkama į norimą žemėlapio potemę.
Miestiečių buvo klausiama, ar verta šiais laikais jaunimą skatinti vartoti tarmes. Maždaug pusė (53,77 proc.) apklaustų miestų gyventojų teigiamai vertina jaunimo skatinimą kalbėti tarmiškai. Daugiausia taip manančių yra Žemaitijoje (Plungėje net 95 proc.) (žr. 1 lentelę), taip pat miestuose, patenkančiuose į etnokultūrinių regionų branduolius . Mažiausiai teigiamai vertinančių jaunimo skatinimą vartoti tarmę yra Pietryčių Lietuvoje. Nebuvo nė vieno miesto, kuriame visai nebūtų teigiamos nuomonės šiuo klausimu, tačiau Rytų Lietuvoje, kuri pasižymi tautiniu margumu, apie pusė (50 proc.) respondentų neturėjo nuomonės ar nežinojo, ką atsakyti į šį klausimą
1 lentelė. Apklaustų miestų gyventojų nuomonės apie būtinybę jaunimą skatinti kalbėti tarmiškai
Aukš-taitija | Dzū-kija | Suvalkija (Sūduva) | Žemai-tija | Mažoji Lietuva | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Visaginas | |
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
N | 793 (853) | 453 (433) | 321 (281) | 764 | 86 | 722 | 450 | 497 | 24 |
100 % | 100 % | 100 % | 100 % | 100 % | 100 % | 100 % | 100 % | 100 % | |
Sutinku | 55 (54) | 46 (48) | 45 | 64 | 47 | 43 | 55 | 64 | 67 |
Nesutinku | 19 (20) | 26 (24) | 23 (24) | 15 | 27 | 15 | 15 | 7 | 13 |
Neturi nuomonės | 26 (26) | 28 (29) | 32 (31) | 21 | 26 | 42 | 31 | 29 | 21 |
Labiausiai linkę jaunąją kartą skatinti kalbėti tarmiškai tie, kurie patys kalba tarmiškai. O tai dažniausiai yra lietuvių tautybės, gimtąją lietuvių kalbą nurodę asmenys, gyvenantys vienatautėje šeimoje (žr. 2, 3 ir 4 lenteles). Ten, kur išlikusi vienalytiškiausia gyventojų struktūra (regionų branduoliuose), tarmės dažniausiai ne tik vartojamos, yra įprastos, bet ir palaikomos.
2 lentelė. Apklaustų miestų gyventojų nuomonė dėl vaikų ir jaunimo skatinimo kalbėti tarmiškai
Tautybė | Gimtoji kalba | ||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
Lietuvis | Rusas | Lenkas | Kita | Lietuvių | Rusų | Lenkų | |
Sutinku | 57 | 36 | 31 | 40 | 57 | 36 | 27 |
Nesutinku | 17 | 15 | 26 | 16 | 17 | 16 | 25 |
Neturi nuomonės | 26 | 50 | 43 | 43 | 27 | 48 | 48 |
Respondentų šeima | ||
---|---|---|
Vienos tautybės | Skirtingų tautybių | |
Sutinku | 57 | 42 |
Nesutinku | 17 | 20 |
Neturi nuomonės | 25 | 38 |
Kalbėjimo tarmiškai dažnis | ||||
---|---|---|---|---|
Dažnai | Kartais | Nekalba (neturi su kuo) | Nekalba (nenori) | |
Sutinku | 70 | 60 | 54 | 35 |
Nesutinku | 10 | 15 | 18 | 38 |
Neturi nuomonės | 20 | 25 | 28 | 28 |
Įdomiai nuomonės apie tarmių išsaugojimo būtinybę pasiskirsto miestų grupėse (žr. 5 lentelę): labiausiai linkstama skatinti jaunimą kalbėti tarmiškai vidutinio didumo miestuose – regioniniuose centruose (40–200 tūkst. gyventojų). Didžiausiuose (>200 tūkst. gyventojų) ir mažiausiuose (3–10 tūkst. gyventojų) miestuose labai didelė neapsisprendusiųjų dalis, o mažuose (3–40 tūkst. gyventojų) – ir tų, kurie nemano esant verta išlaikyti tarmes. Tikėtina, kad didžiausių miestų rodiklį sumažina tautiškai labai mišraus Vilniaus miesto gyventojų nuomonė („už“ yra tik 42,52 proc. respondentų).
Miestų grupavimas pagal gyventojų skaičių | ||||
---|---|---|---|---|
> 200 tūkst. | 40–200 tūkst. | 10–40 tūkst. | 3–10 tūkst. | |
Sutinku | 52 | 64 | 55 | 51 |
Nesutinku | 13 | 14 | 21 | 21 |
Neturi nuomonės | 35 | 22 | 24 | 28 |