MIESTŲ GYVENTOJŲ NUOMONĖ APIE REIKALINGIAUSIAS KALBAS
PAGALBA
KAIP NAUDOTIS ŽEMĖLAPIAIS
Kairėje lango pusėje rasite žemėlapio temos pasirinkimo meniu. Su meniu bloko viršuje ir apačioje esančių rodyklių pagalba temų sąrašą galite slinkti, kad pasiektumėte norimą iš 26 žemėlapio temų.
Pagrindinėje žemėlapių lango dalies zonoje rodomas parinktos temos žemėlapis. Žemėlapyje norimą vietą galite priartinti tiek naudodami pelės “ratuko” funkciją, tiek kairiame viršutiniame žemėlapio kampe esančius valdymo mygtukus “+” ir “-“. Trečiuoju valdymo mygtuku galite grąžinti žemėlapį į pirminę priartinimo poziciją. Išdidinus žemėlapį, žemėlapio pavadinimas ir sutartiniai ženklai lieka toje pačioje vietoje, kad galėtų būti matomi visą laiką.
Daugumoje pagrindinių žemėlapių yra aktyvios zonos. Jos yra septynios: keturi tarminiai regionai - Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija ir Žemaitija bei trys miestai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. Užvedus ant tokios zonos pelės rodyklę ji, aktyvuojasi (pakeičia atspalvį), o ją paspaudus – pateikiama papildoma informacija: paspaudus tarminį regioną, rodoma einamosios žemėlapio temos subendrinta informacija parinktam tarminiam regionui; paspaudus miestą – einamosios žemėlapio temos detalesnė (tikslesnė) informacija parinktam miestui . Paspaudus uždarymo mygtuką (kryžiuką) informacinio lango viršje, dešinėje pusėje, vėl matomas pagrindinis tos temos žemėlapis.
Po kiekvienu žemėlapiu yra tekstinis žemėlapio aprašymas. Aprašymuose naudojamos žalios spalvos hypernuorodos, kurios gali būti žodžio reikšmės paaiškinimas (nukreipimas į svetainės Žinyną), nuoroda į kitą, susijusį žemėlapį (nukreipimas į kitą žemėlapį) ar statistinės lentelės (statistinių duomenų pateikimas lentelėje).
Kai kurių žemėlapių temos turi potemes su atskirais žemėlapiais – parinkus tokią temą, dešinėje pusėje atsiranda žemėlapių potemių papildomas meniu, su kurio pagalba patenkama į norimą žemėlapio potemę.
Tyrimo duomenys parodė, kad apklaustiems gyventojams reikalingiausia yra valstybinė lietuvių kalba (65,74 proc.). Antroje vietoje pagal reikalingumą buvo paminėta anglų kalba – 52,69 proc., rusų kalbą įvardijo tik apie penktadalis (21,42 proc.) apklaustų miestų gyventojų. Kitos trys nagrinėtos kalbos buvo nurodomos labai retai: vokiečių (3,66 proc.), lenkų (1,64 proc.) ir prancūzų (1,58 proc.). Kai kurie respondentai paminėjo ir kitas kalbas kaip reikalingas (baltarusių, ispanų, italų, kinų, ukrainiečių, lotynų, armėnų, rumunų, esperanto, „čigonų“), tačiau jos sudarė labai mažą dalį – tik 0,64 proc.
Respondentų dalis, kuri lietuvių, rusų ir lenkų kalbas laiko reikalingiausiomis, didėja su respondentų amžiumi (žr. 1 lentelę), anglų kalbą – priešingai, kitų kalbų vertinimas su amžiumi beveik nesusijęs. Nuostatos dėl kalbų reikalingumo glaudžiai koreliuoja su respondentų tautybe ir gimtąja kalba: visų tautybių respondentai mano, kad reikalingiausia yra lietuvių kalba (žr. 2 lentelę), tačiau vienatautėse šeimose manančių, kad reikalingiausia kalba yra lietuvių, yra daugiau, o tautiškai mišriose – mažiau, jie dažniau reikalingiausia įvardija rusų kalbą (žr. 3 lentelę). Mažesniuose miestuose gyvenantiems respondentams dažniau reikalingesnė lietuvių kalba, didesniuose – užsienio (rusų, anglų, vokiečių, prancūzų) kalbos (žr. 4 lentelę). Tik nuostata dėl lenkų kalbos reikalingumo yra dažnesnė didžiausiuose Lietuvos miestuose, kur gyvena daugiau skirtingų tautybių žmonių, ir mažiausiuose, kur gyvena daugiau lenkų tautybės žmonių.
Reikalingos kalbos | Amžius | |||
---|---|---|---|---|
15–25 m. | 26–40 m. | 41–55 m. | nuo 56 m. | |
Lietuvių | 53 % | 65 % | 72 % | 74 % |
Rusų | 15 % | 22 % | 25 % | 24 % |
Lenkų | 1 % | 1 % | 2 % | 2 % |
Anglų | 73 % | 61 % | 46 % | 35 % |
Vokiečių | 3 % | 4 % | 4 % | 4 % |
Prancūzų | 2 % | 2 % | 2 % | 1 % |
Reikalingos kalbos | Tautybė | Gimtoji kalba | |||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
Lietuvis | Rusas | Lenkas | Kita | Lietuvių | Rusų | Lenkų | |
Lietuvių | 68 % | 57 % | 61 % | 58 % | 68 % | 57 % | 60 % |
Rusų | 16 % | 46 % | 35 % | 47 % | 16 % | 45 % | 35 % |
Lenkų | 1 % | 1 % | 11 % | 3 % | 1 % | 3 % | 12 % |
Anglų | 55 % | 47 % | 44 % | 48 % | 55 % | 48 % | 45 % |
Vokiečių | 4 % | 4 % | 5 % | 3 % | 4 % | 3 % | 5 % |
Prancūzų | 1 % | 1 % | 3 % | 4 % | 1 % | 2 % | 4 % |
Reikalingos kalbos | Respondentų šeima | |
---|---|---|
Vienos tautybės | Skirtingų tautybių | |
Lietuvių | 70 % | 62 % |
Rusų | 18 % | 40 % |
Lenkų | 1 % | 3 % |
Anglų | 51 % | 53 % |
Vokiečių | 3 % | 5 % |
Prancūzų | 1 % | 2 % |
Reikalingos kalbos | Miestų grupavimas pagal gyventojų skaičių (2010 m.) | |||
---|---|---|---|---|
> 200 tūkst. | 40–200 tūkst. | 10–40 tūkst. | 3–10 tūkst. | |
Lietuvių | 58 % | 68 % | 77 % | 67 % |
Rusų | 25 % | 20 % | 19 % | 19 % |
Lenkų | 2 % | 1 % | 1 % | 2 % |
Anglų | 58 % | 66 % | 46 % | 50 % |
Vokiečių | 6 % | 6 % | 2 % | 2 % |
Prancūzų | 3 % | 2 % | 1 % | 1 % |