MIESTŲ GYVENTOJŲ NUOMONĖ DĖL MOKYKLŲ MOKOMŲJŲ KALBŲ
PAGALBA
KAIP NAUDOTIS ŽEMĖLAPIAIS
Kairėje lango pusėje rasite žemėlapio temos pasirinkimo meniu. Su meniu bloko viršuje ir apačioje esančių rodyklių pagalba temų sąrašą galite slinkti, kad pasiektumėte norimą iš 26 žemėlapio temų.
Pagrindinėje žemėlapių lango dalies zonoje rodomas parinktos temos žemėlapis. Žemėlapyje norimą vietą galite priartinti tiek naudodami pelės “ratuko” funkciją, tiek kairiame viršutiniame žemėlapio kampe esančius valdymo mygtukus “+” ir “-“. Trečiuoju valdymo mygtuku galite grąžinti žemėlapį į pirminę priartinimo poziciją. Išdidinus žemėlapį, žemėlapio pavadinimas ir sutartiniai ženklai lieka toje pačioje vietoje, kad galėtų būti matomi visą laiką.
Daugumoje pagrindinių žemėlapių yra aktyvios zonos. Jos yra septynios: keturi tarminiai regionai - Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija ir Žemaitija bei trys miestai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. Užvedus ant tokios zonos pelės rodyklę ji, aktyvuojasi (pakeičia atspalvį), o ją paspaudus – pateikiama papildoma informacija: paspaudus tarminį regioną, rodoma einamosios žemėlapio temos subendrinta informacija parinktam tarminiam regionui; paspaudus miestą – einamosios žemėlapio temos detalesnė (tikslesnė) informacija parinktam miestui . Paspaudus uždarymo mygtuką (kryžiuką) informacinio lango viršje, dešinėje pusėje, vėl matomas pagrindinis tos temos žemėlapis.
Po kiekvienu žemėlapiu yra tekstinis žemėlapio aprašymas. Aprašymuose naudojamos žalios spalvos hypernuorodos, kurios gali būti žodžio reikšmės paaiškinimas (nukreipimas į svetainės Žinyną), nuoroda į kitą, susijusį žemėlapį (nukreipimas į kitą žemėlapį) ar statistinės lentelės (statistinių duomenų pateikimas lentelėje).
Kai kurių žemėlapių temos turi potemes su atskirais žemėlapiais – parinkus tokią temą, dešinėje pusėje atsiranda žemėlapių potemių papildomas meniu, su kurio pagalba patenkama į norimą žemėlapio potemę.
Tyrėja: Jeigu būtų galimybė mokytis dvikalbėje mokykloje, tarkim, lietuvių-anglų arba rusų-lietuvių, jūs leistumėte [vaiką] į tokią mokyklą?
Respondentė: Manau, kad taip.
Tyrėja: Į kokią būtent?
Respondentė: Manau, kad vis dėlto į rusų-lietuvių.
Tyrėja: O kodėl?
Respondentė:Na,aš nežinau, kaip žmogui, vaikui susiklostys likimas, bet iš principo, jeigu jau likti gyventi čia ir galvoti apie šitą šalį, tai manau, kad reikia vis dėlto mokėti dvi kalbas. (45 m. vadybininkė, Visaginas).
Tyrėja: Ką Jūs manote apie dvikalbes mokyklas?
Respondentė: Ne, tai gali būti įmanoma vyresniosiose klasėse, pačiose paskutinėse klasėse. Bet asmeniškai mano įsitikinimas, tiesiog gelžbetoninis, kad pradinėje mokykloje vaikai turi mokytis vien tik gimtąja kalba. [...] Dabar vaikams nuo pirmos klasės dėsto ir rusų, ir lietuvių, visokius fakultatyvus vokiškai, angliškai, – ir rezultate jiems košė galvoje, ir jie normaliai nemoka nei vienos iš šių kalbų. Aš kategoriškai prieš dvikalbystę. Iki tam tikro laiko. (40 m. medicinos darbuotoja, Visaginas);
Projekto metu norėta pasiaiškinti miestiečių nuostatas dėl dvikalbio ugdymo, dėl mokomosios kalbos. Respondentų paklaustas hipotetinis klausimas, į kokias (vienakalbes ar dvikalbes) mokyklas jie norėtų leisti savo vaikus. Tyrimas parodė, kad už vienkalbes mokyklas pasisako 37,79 proc. respondentų, o už dvikalbes – 52,93 proc. Kiti neturėjo nuomonės šiuo klausimu. Pasisakiusių už dvikalbes mokyklas arealas apima daugiau Šiaurės ir Šiaurės Rytų Lietuvą.
Ir už vienkalbes, ir už dvikalbes mokyklas buvo Pietų Lietuvoje gyvenantys miestiečiai, kur gyvena skirtingų tautybių žmonės (3 žemėlapis), tad čia miestiečių nuomonės įvairuoja. Panašios ir Vidurio Lietuvoje gyvenančių miestiečių nuostatos, šiuo požiūriu išskirtas arealas nutįsta vakarų kryptimi. Už vienkalbes mokyklas pasisakiusių gyventojų pavieniai arealai yra aplink Garliavos ir Molėtų miestus.
Aiškiausios apklaustų gyventojų nuostatos apie vienkalbių ir dvikalbių mokyklų pasirinkimą yra Rytų, Vakarų bei Šiaurės Vakarų Lietuvoje, pavieniai atskiri miestų arealai aplink Kybartus bei Vievį.
Mokyklos | Amžius | |||
---|---|---|---|---|
15–25 | 26–40 | 41–55 | 56+ | |
Vienkalbė | 33 % | 40 % | 41 % | 37 % |
Dvikalbė | 57 % | 54 % | 52 % | 49 % |
Neturi nuomonės | 10 % | 6 % | 7 % | 13 % |
Mokyklos | Tautybė | Gimtoji kalba | |||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
Lietuvis | Rusas | Lenkas | Kita | Lietuvių | Rusų | Lenkų | |
Vienkalbė | 40 % | 32 % | 31 % | 30 % | 40 % | 31 % | 30 % |
Dvikalbė | 52 % | 58 % | 55 % | 57 % | 52 % | 59 % | 55 % |
Neturi nuomonės | 9 % | 10 % | 14 % | 13 % | 9 % | 9 % | 14 % |
Mokyklos | Respondentų šeima | |
---|---|---|
Vienos tautybės | Skirtingų tautybių | |
Vienkalbė | 39 % | 29 % |
Dvikalbė | 53 % | 62 % |
Neturi nuomonės | 8 % | 9 % |
Mokyklos | Miestų grupavimas pagal gyventojų skaičių (2010 m.) | |||
---|---|---|---|---|
> 200 tūkst. | 40–200 tūkst. | 10–40 tūkst. | 3–10 tūkst. | |
Vienkalbė | 44 % | 26 % | 34 % | 32 % |
Dvikalbė | 45 % | 70 % | 57 % | 57 % |
Neturi nuomonės | 10 % | 4 % | 8 % | 11 % |
Visose respondentų amžiaus grupėse dažnesnė nuomonė, kad vaikus reikia leisti į dvikalbes mokyklas, tačiau šis atsakymas dažnesnis tarp jaunesnių respondentų (žr. 1 lentelę). Visų tautybių respondentai labiau linkę vaikus leisti į dvikalbes mokyklas, tačiau lietuvių tautybės respondentų, pasisakančių už dvikalbes mokyklas, yra kiek mažiau (tad daugiau jų pasisako už vienkalbes mokyklas) nei tarp kitų tautybių respondentų (žr. 2 lentelę). Analogiškas pasiskirstymas ir pagal respondento gimtąją kalbą (žr. 2 lentelę). Skirtingų tautybių šeimose gyvenantys respondentai dažniau pasisako už dvikalbes mokyklas nei tie, kurie gyvena vienos tautybės šeimose, nes tarp jų daugiausia yra lietuvių tautybės žmonių (žr. 3 lentelę). Mažiausiai respondentų, norinčių vaikus leisti į dvikalbes mokyklas, gyvena didžiausiuose Lietuvos miestuose, tačiau vis tiek respondentų, pasisakančių tiek už vienkalbes, tiek už dvikalbes mokyklas, dalys yra vienodos. Respondentai, gyvenantys mažesniuose miestuose, beveik dvigubai rečiau buvo už vienkalbes nei už dvikalbes mokyklas (žr. 4 lentelę).
5 lentelė. Apklaustų miestų gyventojų pageidaujama mokomoji kalba vienkalbėje mokykloje
Kalbos | Respondentų dalis |
---|---|
Lietuvių kalba | 91 % |
Rusų kalba | 6 % |
Lenkų kalba | 2 % |
Anglų kalba | 1 % |
Kita kalba | 0 % |
Nieko neatsakė | 0 % |
Respondentai pasisako tiek už lietuvių, rusų ar lenkų kalbų derinius dvikalbėse mokyklose, tiek už lietuvių ir anglų, vokiečių ar prancūzų kalbas. Vienkalbėse mokyklose dažniausiai norima, kad būtų mokoma lietuvių kalba, mažiau – kitomis kalbomis, tačiau dažniau pageidaujama rusų kalba (žr. 5 lentelę). Visose amžiaus grupėse daugiausia respondentų norėtų, kad vienkalbėje mokykloje būtų mokoma lietuviškai, tačiau tarp vyresnio amžiaus respondentų yra didesnė dalis (nei tarp jaunesnio) (žr. 6 lentelę) pritariančiųjų vienkalbei rusų mokyklai. Tik tarp jaunesnių respondentų buvo norinčių, kad vienkalbėse mokyklose būtų mokama vien anglų kalba. Tarp visų tautybių respondentų daugiausia buvo norinčių, kad vienkalbė mokykla būtų lietuvių kalba (žr. 7 lentelę), tačiau lietuvių tautybės respondentai tokią nuomonę pareiškė dažniau. Vienos tautybės šeimose gyvenantys respondentai labiau norėtų, kad vienkalbės būtų lietuvių mokyklos, o tarp skirtingų tautybių šis skaičius yra mažesnis, apie ketvirtadalis pritartų mokykloms, kuriose mokoma rusų kalba (žr. 8 lentelę). Didžiausiuose Lietuvos miestuose pareikšta daugiau skirtingų nuomonių, nemaža dalis respondentų čia pasisako už rusų ir lenkų vienkalbes mokyklas (žr. 9 lentelę), o tai atitinka respondentų tautinės sudėties pasiskirstymą (žr. 3 žemėlapį).
6 lentelė. Apklaustų miestų gyventojų pageidaujama dėstomoji kalba vienkalbėje mokykloje pagal amžių
Kalbos | Amžius | |||
---|---|---|---|---|
15–25 | 26–40 | 41–55 | 56+ | |
Lietuvių | 91 % | 92 % | 90 % | 89 % |
Rusų | 4 % | 4 % | 7 % | 9 % |
Lenkų | 3 % | 2 % | 2 % | 1 % |
Anglų | 1 % | 1 % | 0 % | 0 % |
Kita kalba | 0 % | 0 % | 0 % | 0 % |
Nieko neatsakė | 0 % | 0 % | 0 % | 0 % |
Kalbos | Tautybė | Gimtoji kalba | |||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
Lietuvis | Rusas | Lenkas | Kita | Lietuvių | Rusų | Lenkų | |
Lietuvių | 99 % | 56 % | 37 % | 62 % | 98 % | 57 % | 31 % |
Rusų | 0 % | 41 % | 20 % | 37 % | 1 % | 41 % | 19 % |
Lenkų | 0 % | 0 % | 41 % | 0 % | 0 % | 1 % | 47 % |
Anglų | 0 % | 1 % | 1 % | 0 % | 0 % | 1 % | 1 % |
Kita kalba | 0 % | 1 % | 0 % | 2 % | 0 % | 1 % | 0 % |
Nieko neatsakė | 0 % | 0 % | 1 % | 0 % | 0 % | 0 % | 1 % |
Kalbos | Respondentų šeima | |
---|---|---|
Vienos tautybės | Skirtingų tautybių | |
Lietuvių | 95 % | 71 % |
Rusų | 3 % | 25 % |
Lenkų | 2 % | 1 % |
Anglų | 0 % | 1 % |
Kita kalba | 0 % | 1 % |
Nieko neatsakė | 0 % | 0 % |
Kalbos | Miestų grupavimas pagal gyventojų skaičių (2010 m.) | |||
---|---|---|---|---|
> 200 tūkst. | 40–200 tūkst. | 10–40 tūkst. | 3–10 tūkst. | |
Lietuvių | 85 % | 99 % | 98 % | 94 % |
Rusų | 11 % | 0 % | 1 % | 2 % |
Lenkų | 3 % | 0 % | 0 % | 2 % |
Anglų | 0 % | 1 % | 0 % | 1 % |
Kita kalba | 0 % | 0 % | 0 % | 0 % |
Nieko neatsakė | 0 % | 0 % | 0 % | 1 % |
Taigi nuomonių apie dvikalbes ar vienkalbes mokyklas pasiskirstymas labai netolygus, o didžiosios dalies miestų gyventojai apie tai aiškios nuomonės neturi. Tačiau išsiskiria Šiaurės ir Šiaurės Rytų Lietuva, kurioje didesnė dalis gyventojų yra už dvikalbes mokyklas.