MIESTŲ GYVENTOJŲ TAPATINIMASIS SU VIETOVE
PAGALBA
KAIP NAUDOTIS ŽEMĖLAPIAIS
Kairėje lango pusėje rasite žemėlapio temos pasirinkimo meniu. Su meniu bloko viršuje ir apačioje esančių rodyklių pagalba temų sąrašą galite slinkti, kad pasiektumėte norimą iš 26 žemėlapio temų.
Pagrindinėje žemėlapių lango dalies zonoje rodomas parinktos temos žemėlapis. Žemėlapyje norimą vietą galite priartinti tiek naudodami pelės “ratuko” funkciją, tiek kairiame viršutiniame žemėlapio kampe esančius valdymo mygtukus “+” ir “-“. Trečiuoju valdymo mygtuku galite grąžinti žemėlapį į pirminę priartinimo poziciją. Išdidinus žemėlapį, žemėlapio pavadinimas ir sutartiniai ženklai lieka toje pačioje vietoje, kad galėtų būti matomi visą laiką.
Daugumoje pagrindinių žemėlapių yra aktyvios zonos. Jos yra septynios: keturi tarminiai regionai - Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija ir Žemaitija bei trys miestai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. Užvedus ant tokios zonos pelės rodyklę ji, aktyvuojasi (pakeičia atspalvį), o ją paspaudus – pateikiama papildoma informacija: paspaudus tarminį regioną, rodoma einamosios žemėlapio temos subendrinta informacija parinktam tarminiam regionui; paspaudus miestą – einamosios žemėlapio temos detalesnė (tikslesnė) informacija parinktam miestui . Paspaudus uždarymo mygtuką (kryžiuką) informacinio lango viršje, dešinėje pusėje, vėl matomas pagrindinis tos temos žemėlapis.
Po kiekvienu žemėlapiu yra tekstinis žemėlapio aprašymas. Aprašymuose naudojamos žalios spalvos hypernuorodos, kurios gali būti žodžio reikšmės paaiškinimas (nukreipimas į svetainės Žinyną), nuoroda į kitą, susijusį žemėlapį (nukreipimas į kitą žemėlapį) ar statistinės lentelės (statistinių duomenų pateikimas lentelėje).
Kai kurių žemėlapių temos turi potemes su atskirais žemėlapiais – parinkus tokią temą, dešinėje pusėje atsiranda žemėlapių potemių papildomas meniu, su kurio pagalba patenkama į norimą žemėlapio potemę.
Respondentas: Aš vis dėlto sutikčiau, kaip pasakė Puškinas, kad tėvynė tai „šitie trys beržai“, tai buvo Vilnius, yra Vilnius ir liks Vilnius. (46 m. pedagogas, Vilnius)
Analizuojant sociolingvistinę Lietuvos miestų būklę buvo siekiama nustatyti, kiek gyventojai tapatinasi su miestu, kuriame gyvena šiuo metu, ar sieja save su miestu ar etniniu regionu, kuriame gimė ir užaugo, ar tapatinasi su visa Lietuva ar kita teritorija.
Tyrimas parodė, kad dažniausiai respondentai save tapatina su miestu, kuriame šiuo metu gyvena. Daugiausia save taip tapatinančių yra Pietų (Eišiškės 90 proc.) ir Pietvakarių (Jurbarkas 85 proc.) Lietuvoje. Kiek mažiau save tapatina su miestu, kuriame dabar gyvena, Kalvarijos, Vilkaviškio, Utenos ir kitų miestų gyventojai, o mažiausiai – Vakarų Lietuvos (Rietavo ir Telšių, Plungės) gyventojai.
Apie penktadalį respondentų save tapatina su visa Lietuva. Tai pabrėžia stiprią lietuvio tapatybę. Daugiausia tokių respondentų yra Skuodo, Šeduvos ir Prienų miestuose, o mažiausiai – Pietryčių Lietuvoje.
Tik nedidelė respondentų dalis save tapatina su etniniu Lietuvos regionu, kuriame gimė ir užaugo. Akivaizdu, kad miestų gyventojai labiau linkę tapatintis ne su etniniu regionu, o su konkrečia vietove, miestu. Dažniausiai su etniniu regionu save tapatina Žemaitijos ir Dzūkijos etninių regionų branduoliuose esančių miestų gyventojai. Su etniniu regionu savęs netapatina gyvenantys Aukštaitijos bei Dzūkijos etninių regionų periferijose ir didelė dalis gyvenančių etniškai margame Pietryčių Lietuvos regione.
Respondentai, tapatinantys save su vietove, kurioje gimė ir užaugo, sudaro mažiausią dalį apklaustųjų. Daugiausia besitapatinančių su gimtąja vietove yra Pietryčių Lietuvos miestuose, o mažiausiai – Pasvalio, Vilkaviškio, Plungės, Panevėžio, Alytaus, Kuršėnų, Rokiškio, Tauragės, Eišiškių ir Šeduvos miestuose. Paminėjusieji kitas vietoves, dažniausiai Europą ar visą pasaulį, sudarė tik dešimtadalį visų respondentų. Tokių daugiausia didžiausiuose miestuose.
