MIESTŲ GYVENTOJŲ ANGLŲ, VOKIEČIŲ IR PRANCŪZŲ KALBŲ MOKĖJIMAS
PAGALBA
KAIP NAUDOTIS ŽEMĖLAPIAIS
Kairėje lango pusėje rasite žemėlapio temos pasirinkimo meniu. Su meniu bloko viršuje ir apačioje esančių rodyklių pagalba temų sąrašą galite slinkti, kad pasiektumėte norimą iš 26 žemėlapio temų.
Pagrindinėje žemėlapių lango dalies zonoje rodomas parinktos temos žemėlapis. Žemėlapyje norimą vietą galite priartinti tiek naudodami pelės “ratuko” funkciją, tiek kairiame viršutiniame žemėlapio kampe esančius valdymo mygtukus “+” ir “-“. Trečiuoju valdymo mygtuku galite grąžinti žemėlapį į pirminę priartinimo poziciją. Išdidinus žemėlapį, žemėlapio pavadinimas ir sutartiniai ženklai lieka toje pačioje vietoje, kad galėtų būti matomi visą laiką.
Daugumoje pagrindinių žemėlapių yra aktyvios zonos. Jos yra septynios: keturi tarminiai regionai - Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija ir Žemaitija bei trys miestai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. Užvedus ant tokios zonos pelės rodyklę ji, aktyvuojasi (pakeičia atspalvį), o ją paspaudus – pateikiama papildoma informacija: paspaudus tarminį regioną, rodoma einamosios žemėlapio temos subendrinta informacija parinktam tarminiam regionui; paspaudus miestą – einamosios žemėlapio temos detalesnė (tikslesnė) informacija parinktam miestui . Paspaudus uždarymo mygtuką (kryžiuką) informacinio lango viršje, dešinėje pusėje, vėl matomas pagrindinis tos temos žemėlapis.
Po kiekvienu žemėlapiu yra tekstinis žemėlapio aprašymas. Aprašymuose naudojamos žalios spalvos hypernuorodos, kurios gali būti žodžio reikšmės paaiškinimas (nukreipimas į svetainės Žinyną), nuoroda į kitą, susijusį žemėlapį (nukreipimas į kitą žemėlapį) ar statistinės lentelės (statistinių duomenų pateikimas lentelėje).
Kai kurių žemėlapių temos turi potemes su atskirais žemėlapiais – parinkus tokią temą, dešinėje pusėje atsiranda žemėlapių potemių papildomas meniu, su kurio pagalba patenkama į norimą žemėlapio potemę.
Atlikti tyrimo duomenys parodė, kad apie pusė apklaustų gyventojų moka anglų kalbą (51,97 proc.), apie penktadalis – vokiečių (21,67 proc.) ir maža dalis – prancūzų (5,26 proc.).
Anglų kalba yra antroji pagal populiarumą tarp mokamų užsienio kalbų. Ją moka daugiau nei pusė gyventojų. Galima išskirti vieną didesnį arealą Vidurio Lietuvoje, kurio miestuose anglų kalbą moka pusė ar daugiau respondentų, tačiau įvardyti labai ryškius teritorinio pasiskirstymo dėsningumus būtų sunku. Nemaža dalis miestų, kuriuose tik trečdalis ar mažiau respondentų moka anglų kalbą, yra išsibarsčiusių po visą Lietuvą.
Visuose apklaustuose miestuose yra mokančių vokiečių kalbą, tačiau mokančiųjų dalis yra labai nedidelė: daugumoje miestų šią kalbą moka mažiau negu trečdalis respondentų.
Prancūzų kalbą mokančių miesto gyventojų gerokai mažiau nei mokančių kitų užsienio kalbų. Net trečdalyje tirtų Lietuvos miestų nė vienas respondentas nemokėjo prancūzų kalbos. Prancūzų kalbos mokėjimo teritorinis pasiskirstymas glaudžiai susijęs su tuo, ar ši kalba mokoma bendrojo lavinimo mokyklose (12 žemėlapis).
Skirtingose respondentų amžiaus grupėse kalbų mokėjimas skiriasi – anglų kalbą daugiausia moka jaunimas, o vokiečių ir prancūzų kalbų mokėjimas labai panašus visose amžiaus grupėse, tik šiek tiek daugiau mokančių yra tarp jaunesnių (žr. 1 lentelę). Užsienio kalbų (išskyrus rusų) mokėjimas pagal tautybę skiriasi nedaug (žr. 2 lentelę), tačiau santykinai didesnė dalis lietuvių tautybės gyventojų moka anglų kalbą, o lenkų tautybės – vokiečių kalbą. Gyvenantys skirtingų tautybių šeimose respondentai dažniau moka rusų ir lenkų kalbas (žr. 3 lentelę). Anglų kalbą geriau moka didmiesčių gyventojai, o vokiečių ir prancūzų kalbų mokėjimas su miestų dydžiu nėra susijęs (žr. 4 lentelę).
Užsienio kalbos | Amžius | |||
---|---|---|---|---|
15–25 | 26–40 | 41–55 | 56+ | |
Rusų | 82 % | 97 % | 99 % | 99 % |
Lenkų | 17 % | 36 % | 42 % | 42 % |
Anglų | 93 % | 65 % | 35 % | 20 % |
Vokiečių | 25 % | 26 % | 20 % | 17 % |
Prancūzų | 6 % | 6 % | 5 % | 4 % |
Užsienio kalbos | Tautybė | Gimtoji kalba | |||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
Lietuvis | Rusas | Lenkas | Kita | Lietuvių | Rusų | Lenkų | |
Rusų | 93 % | 100 % | 100 % | 100 % | 93 % | 100 % | 100 % |
Lenkų | 28 % | 42 % | 99 % | 54 % | 29 % | 49 % | 100 % |
Anglų | 55 % | 45 % | 31 % | 37 % | 55 % | 45 % | 31 % |
Vokiečių | 22 % | 17 % | 28 % | 20 % | 22 % | 19 % | 26 % |
Prancūzų | 6 % | 2 % | 2 % | 5 % | 6 % | 3 % | 3 % |
Užsienio kalbos | Respondentų šeima | |
---|---|---|
Vienos tautybės | Skirtingų tautybių | |
Rusų | 94 % | 99 % |
Lenkų | 31 % | 58 % |
Anglų | 50 % | 39 % |
Vokiečių | 20 % | 20 % |
Prancūzų | 5 % | 4 % |
Užsienio kalbos | Miestų grupavimas pagal gyventojų skaičių (2010 m.) | |||
---|---|---|---|---|
> 200 tūkst. | 40–200 tūkst. | 10–40 tūkst. | 3–10 tūkst. | |
Rusų | 97 % | 97 % | 92 % | 93 % |
Lenkų | 41 % | 25 % | 25 % | 40 % |
Anglų | 59 % | 59 % | 48 % | 42 % |
Vokiečių | 24 % | 23 % | 17 % | 22 % |
Prancūzų | 5 % | 5 % | 5 % | 6 % |