MIESTŲ GYVENTOJŲ BENDRAVIMO SU TĖVU KALBOS

PAGALBA

KAIP NAUDOTIS ŽEMĖLAPIAIS

Kairėje lango pusėje rasite žemėlapio temos pasirinkimo meniu. Su meniu bloko viršuje ir apačioje esančių rodyklių pagalba temų sąrašą galite slinkti, kad pasiektumėte norimą iš 26 žemėlapio temų.

Pagrindinėje žemėlapių lango dalies zonoje rodomas parinktos temos žemėlapis. Žemėlapyje norimą vietą galite priartinti tiek naudodami pelės “ratuko” funkciją, tiek kairiame viršutiniame žemėlapio kampe esančius valdymo mygtukus “+” ir “-“. Trečiuoju valdymo mygtuku galite grąžinti žemėlapį į pirminę priartinimo poziciją. Išdidinus žemėlapį, žemėlapio pavadinimas ir sutartiniai ženklai lieka toje pačioje vietoje, kad galėtų būti matomi visą laiką.

Daugumoje pagrindinių žemėlapių yra aktyvios zonos. Jos yra septynios: keturi tarminiai regionai - Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija ir Žemaitija bei trys miestai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. Užvedus ant tokios zonos pelės rodyklę ji, aktyvuojasi (pakeičia atspalvį), o ją paspaudus – pateikiama papildoma informacija: paspaudus tarminį regioną, rodoma einamosios žemėlapio temos subendrinta informacija parinktam tarminiam regionui; paspaudus miestą – einamosios žemėlapio temos detalesnė (tikslesnė) informacija parinktam miestui . Paspaudus uždarymo mygtuką (kryžiuką) informacinio lango viršje, dešinėje pusėje, vėl matomas pagrindinis tos temos žemėlapis.

Po kiekvienu žemėlapiu yra tekstinis žemėlapio aprašymas. Aprašymuose naudojamos žalios spalvos hypernuorodos, kurios gali būti žodžio reikšmės paaiškinimas (nukreipimas į svetainės Žinyną), nuoroda į kitą, susijusį žemėlapį (nukreipimas į kitą žemėlapį) ar statistinės lentelės (statistinių duomenų pateikimas lentelėje).

Kai kurių žemėlapių temos turi potemes su atskirais žemėlapiais – parinkus tokią temą, dešinėje pusėje atsiranda žemėlapių potemių papildomas meniu, su kurio pagalba patenkama į norimą žemėlapio potemę.

KĄ SAKO ŽMONĖS

Respondentas: Žmona mano rusė, tai mes daugiau su ja rusiškai. Tėvo tai jau nėra, mirė, tėvas, tai jis ir senas lenkiškai kalbėjo. Teta čia netoli gyvena, irgi tik lenkiškai visada. Sūnus, ot, su sūnumi nelabai išėjo, kad, ot, jis štai, jis laiko save lenku irgi, bet lenkiškai nekalba. (58 m. darbininkas, Vilnius)

Projekte buvo nagrinėjamas kalbų vartojimas su tėvais. Pastebėta, kad kalbų vartojimas su motina (13 žemėlapis) ir su tėvu gana panašus, todėl ir pačios kalbos pasiskirsto gana panašiai (atitinkamai lietuvių kalba 69,36 proc. ir 56,55 proc., rusų kalba 14,14 proc. ir 10,88 proc., lenkų kalba 5,41 proc. ir 3,87 proc., kita 11,09 proc. ir 28,70 proc.).

Dažniausiai visoje Lietuvoje apklausti gyventojai su tėvu, kaip ir su motina, kalba lietuviškai. Apie pusė ir daugiau apklaustų gyventojų su tėvu bendrauja rusiškai Rytų ir Pietryčių Lietuvos (Grigiškėse (47,5 proc.), Šalčininkuose (51,22 proc.), Visagine (50 proc.)) ir kituose miestuose, o lenkiškai Pietryčių Lietuvoje (Eišiškėse (85 proc.), mažiau Šalčininkuose (29,27 proc.), Nemenčinėje (17,5 proc.)). Taigi lenkų kalba vartojama daugiausia Pietryčių Lietuvoje ir kituose pavieniuose miestuose. Išsiskiriantis lenkų kalbos vartojimo su tėvu yra pietrytinis arealas susijęs su apklaustų gyventojų tautine sudėtimi (3 žemėlapis) ir 2001 ir 2011 metų surašymų duomenimis (4, 5 žemėlapiai), tapatybe (2 žemėlapis) bei gimtąja kalba (9.4 žemėlapis).
Yra atvejų, kai su tėvu bendraujama keliomis kalbomis, pereinama iš vienos kalbos į kitą, dažniausiai skirtingų tautybių šeimose. Keliomis kalbomis su tėvu bendraujama tik šešiuose miestuose Pietryčių Lietuvoje.