MIESTŲ GYVENTOJŲ GIMTOJI KALBA

PAGALBA

KAIP NAUDOTIS ŽEMĖLAPIAIS

Kairėje lango pusėje rasite žemėlapio temos pasirinkimo meniu. Su meniu bloko viršuje ir apačioje esančių rodyklių pagalba temų sąrašą galite slinkti, kad pasiektumėte norimą iš 26 žemėlapio temų.

Pagrindinėje žemėlapių lango dalies zonoje rodomas parinktos temos žemėlapis. Žemėlapyje norimą vietą galite priartinti tiek naudodami pelės “ratuko” funkciją, tiek kairiame viršutiniame žemėlapio kampe esančius valdymo mygtukus “+” ir “-“. Trečiuoju valdymo mygtuku galite grąžinti žemėlapį į pirminę priartinimo poziciją. Išdidinus žemėlapį, žemėlapio pavadinimas ir sutartiniai ženklai lieka toje pačioje vietoje, kad galėtų būti matomi visą laiką.

Daugumoje pagrindinių žemėlapių yra aktyvios zonos. Jos yra septynios: keturi tarminiai regionai - Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija ir Žemaitija bei trys miestai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. Užvedus ant tokios zonos pelės rodyklę ji, aktyvuojasi (pakeičia atspalvį), o ją paspaudus – pateikiama papildoma informacija: paspaudus tarminį regioną, rodoma einamosios žemėlapio temos subendrinta informacija parinktam tarminiam regionui; paspaudus miestą – einamosios žemėlapio temos detalesnė (tikslesnė) informacija parinktam miestui . Paspaudus uždarymo mygtuką (kryžiuką) informacinio lango viršje, dešinėje pusėje, vėl matomas pagrindinis tos temos žemėlapis.

Po kiekvienu žemėlapiu yra tekstinis žemėlapio aprašymas. Aprašymuose naudojamos žalios spalvos hypernuorodos, kurios gali būti žodžio reikšmės paaiškinimas (nukreipimas į svetainės Žinyną), nuoroda į kitą, susijusį žemėlapį (nukreipimas į kitą žemėlapį) ar statistinės lentelės (statistinių duomenų pateikimas lentelėje).

Kai kurių žemėlapių temos turi potemes su atskirais žemėlapiais – parinkus tokią temą, dešinėje pusėje atsiranda žemėlapių potemių papildomas meniu, su kurio pagalba patenkama į norimą žemėlapio potemę.

Lietuvos miestuose vyraujanti gimtoji kalba yra lietuvių kalba (9.2 žemėlapis), kurią įvardijo 81,22 proc. respondentų. Daug mažesnis skaičius respondentų savo gimtąja kalba nurodė rusų (15,39 proc.) (9.3 žemėlapis), lenkų (5,47 proc.) (9.4 žemėlapis) ar kitas kalbas (2,53 proc.). Tarp pastarųjų daugiausia baltarusių ir ukrainiečių. Tarp atsakymų pasitaikė ir keletas įdomesnių kalbų, pavyzdžiui, kinų, vietnamiečių, čiuvašų, tuteišų.

96 proc. apklaustųjų teigė, kad jų gimtoji kalba yra viena, tačiau 4 proc. sakėsi turintys dvi gimtąsias kalbas: dažniausiai lietuvių ir rusų, lietuvių ir lenkų arba lenkų ir rusų.

Mažiausiai lietuvių kalbą įvardijusių kaip gimtąją yra Pietryčių Lietuvoje, kur gyvena daugiausia skirtingų tautybių žmonių (3 žemėlapis): Eišiškėse (95 proc. respondentų kaip gimtąją nurodė lenkų kalbą), Visagine, Šalčininkuose, Nemenčinėje, Švenčionyse, Grigiškėse, Pabradėje ir kt., taip pat Vilniuje. Toks lietuvių gimtosios kalbos pasiskirstymas iš esmės atitinka respondentų pasiskirstymą pagal tautybę (žr. lentelę ir 3 žemėlapį) ir tapatybę (2 žemėlapis).

Lentelė. Apklaustų miestų gyventojų gimtoji kalba pagal tautybę (tyrimo „Sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis: miestai ir miesteliai“ duomenys)

Gimtoji kalba
Tautybė
Lietuvis
Rusas
Lenkas
Kita
Lietuvių
99 %
17 %
11 %
17 %
Rusų
2 %
96 %
23 %
56 %
Lenkų
0 %
0 %
77 %
5 %
Kita
0 %
1 %
2 %
47 %

 

Rusų kalbą gimtąja įvardijo net 41-o miesto gyventojai, didesnė jų dalis Pietryčių Lietuvos miestuose (9.3 žemėlapis), tačiau ši kalba vyraujanti yra tik Švenčionių (63,16 proc.) ir Visagino (76,67 proc.) miestuose. Pagrindinis arealas, kuriame buvo respondentų, rusų kalbą įvardijusių gimtąja, yra Rytų Lietuvoje (9.3 žemėlapis) ir didesniuose miestuose, kuriuose išvystyta pramonė (Vilniuje, Klaipėdoje, Mažeikiuose, Šiauliuose, Kaune, Alytuje).

Lenkų kalba kaip gimtoji buvo paminėta tik 21-ame mieste, daugiausia Pietryčių Lietuvoje bei didžiausiuose Lietuvos miestuose (9.4 žemėlapis). Toks pasiskirstymas ir išskirti arealai (9.4 žemėlapis) iš esmės atitinka 2001 ir 2011 metų gyventojų surašymų duomenis (4, 7 žemėlapiai) ir respondentų (žr. lentelę ir 3 žemėlapį) pasiskirstymo arealus bei gyventojų tapatybę (2 žemėlapis).