MIESTŲ GYVENTOJAI, GIMTĄJA ĮVARDIJĘ LIETUVIŲ KALBĄ
PAGALBA
KAIP NAUDOTIS ŽEMĖLAPIAIS
Kairėje lango pusėje rasite žemėlapio temos pasirinkimo meniu. Su meniu bloko viršuje ir apačioje esančių rodyklių pagalba temų sąrašą galite slinkti, kad pasiektumėte norimą iš 26 žemėlapio temų.
Pagrindinėje žemėlapių lango dalies zonoje rodomas parinktos temos žemėlapis. Žemėlapyje norimą vietą galite priartinti tiek naudodami pelės “ratuko” funkciją, tiek kairiame viršutiniame žemėlapio kampe esančius valdymo mygtukus “+” ir “-“. Trečiuoju valdymo mygtuku galite grąžinti žemėlapį į pirminę priartinimo poziciją. Išdidinus žemėlapį, žemėlapio pavadinimas ir sutartiniai ženklai lieka toje pačioje vietoje, kad galėtų būti matomi visą laiką.
Daugumoje pagrindinių žemėlapių yra aktyvios zonos. Jos yra septynios: keturi tarminiai regionai - Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija ir Žemaitija bei trys miestai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. Užvedus ant tokios zonos pelės rodyklę ji, aktyvuojasi (pakeičia atspalvį), o ją paspaudus – pateikiama papildoma informacija: paspaudus tarminį regioną, rodoma einamosios žemėlapio temos subendrinta informacija parinktam tarminiam regionui; paspaudus miestą – einamosios žemėlapio temos detalesnė (tikslesnė) informacija parinktam miestui . Paspaudus uždarymo mygtuką (kryžiuką) informacinio lango viršje, dešinėje pusėje, vėl matomas pagrindinis tos temos žemėlapis.
Po kiekvienu žemėlapiu yra tekstinis žemėlapio aprašymas. Aprašymuose naudojamos žalios spalvos hypernuorodos, kurios gali būti žodžio reikšmės paaiškinimas (nukreipimas į svetainės Žinyną), nuoroda į kitą, susijusį žemėlapį (nukreipimas į kitą žemėlapį) ar statistinės lentelės (statistinių duomenų pateikimas lentelėje).
Kai kurių žemėlapių temos turi potemes su atskirais žemėlapiais – parinkus tokią temą, dešinėje pusėje atsiranda žemėlapių potemių papildomas meniu, su kurio pagalba patenkama į norimą žemėlapio potemę.
Respondentė: Lietuvė.
Tyrėja: O pagal ką žmonės priskiria sau tautybę?
Respondentė: [...] Nu bent jau aš pagal savo šaknis. Tėvai, proseneliai, vis dėlto nuo to priklauso, aš manau. (33 m. pardavėja, Varėna)
Respondentas: Aš žinau, kad lietuvis, kaip aš galiu sakyti kažkokius kitataučius ar dar kažkas tai, ar abejoti, nes paprasčiausiai žinau, kad lietuvis, tai lietuvis
Tyrėja: O žinojimas iš kur plaukia?
Respondentas: Nu tai sakau, nuo giminystės ten, nuo senelių, nuo tėvų, nuo kitų, kur jie gimę.
Tyrėja: Lietuviškas kraujas?
Respondentas: Taip. (50 m. direktoriaus pavaduotojas, Druskininkai)
Tyrimas parodė, kad Lietuvos miestuose dažniausia gimtoji kalba yra lietuvių – ją nurodė 81,22 proc. respondentų. Lietuvių kalba kaip gimtoji minėta visoje Lietuvos teritorijoje (išskyrus Eišiškes).
Mažiausiai lietuvių kalbą kaip gimtąją nurodė miestiečiai, gyvenantys Rytų Lietuvoje, Visagine (tik 16,67 proc.), ir Pietryčių Lietuvoje (iki 50 proc.) – Šalčininkuose (21,95 proc.), Nemenčinėje (30 proc.), Švenčionyse (36,84 proc.), Grigiškėse (37,5 proc.), Pabradėje (45 proc.), ir tik šiek tiek daugiau nei 50 proc. – Vilniuje (59,65 proc.) ir kt. Toks lietuvių kalbos kaip gimtosios pasiskirstymas susijęs su tuo, kad šioje Lietuvos dalyje gyvena daugiausia lenkų ir rusų tautybių gyventojų (4, 5, 6, 7 žemėlapiai) ir tyrime dalyvavusių respondentų (3 žemėlapis).
Grįžti į pagrindinį žemėlapį →
