MIESTŲ GYVENTOJAI, GIMTĄJA ĮVARDIJĘ RUSŲ KALBĄ
PAGALBA
KAIP NAUDOTIS ŽEMĖLAPIAIS
Kairėje lango pusėje rasite žemėlapio temos pasirinkimo meniu. Su meniu bloko viršuje ir apačioje esančių rodyklių pagalba temų sąrašą galite slinkti, kad pasiektumėte norimą iš 26 žemėlapio temų.
Pagrindinėje žemėlapių lango dalies zonoje rodomas parinktos temos žemėlapis. Žemėlapyje norimą vietą galite priartinti tiek naudodami pelės “ratuko” funkciją, tiek kairiame viršutiniame žemėlapio kampe esančius valdymo mygtukus “+” ir “-“. Trečiuoju valdymo mygtuku galite grąžinti žemėlapį į pirminę priartinimo poziciją. Išdidinus žemėlapį, žemėlapio pavadinimas ir sutartiniai ženklai lieka toje pačioje vietoje, kad galėtų būti matomi visą laiką.
Daugumoje pagrindinių žemėlapių yra aktyvios zonos. Jos yra septynios: keturi tarminiai regionai - Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija ir Žemaitija bei trys miestai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. Užvedus ant tokios zonos pelės rodyklę ji, aktyvuojasi (pakeičia atspalvį), o ją paspaudus – pateikiama papildoma informacija: paspaudus tarminį regioną, rodoma einamosios žemėlapio temos subendrinta informacija parinktam tarminiam regionui; paspaudus miestą – einamosios žemėlapio temos detalesnė (tikslesnė) informacija parinktam miestui . Paspaudus uždarymo mygtuką (kryžiuką) informacinio lango viršje, dešinėje pusėje, vėl matomas pagrindinis tos temos žemėlapis.
Po kiekvienu žemėlapiu yra tekstinis žemėlapio aprašymas. Aprašymuose naudojamos žalios spalvos hypernuorodos, kurios gali būti žodžio reikšmės paaiškinimas (nukreipimas į svetainės Žinyną), nuoroda į kitą, susijusį žemėlapį (nukreipimas į kitą žemėlapį) ar statistinės lentelės (statistinių duomenų pateikimas lentelėje).
Kai kurių žemėlapių temos turi potemes su atskirais žemėlapiais – parinkus tokią temą, dešinėje pusėje atsiranda žemėlapių potemių papildomas meniu, su kurio pagalba patenkama į norimą žemėlapio potemę.
Tyrimas parodė, kad Lietuvoje rusų gimtoji kalba pagal paplitimą yra antroje vietoje po lietuvių, ir ją taip įvardijo 15,39 proc. apklaustų gyventojų.
Didžiausia dalis respondentų, gimtąja įvardijusių rusų kalbą, yra Pietryčių Lietuvoje, kur gyvena santykinai daugiausia rusų tautybės respondentų (3 žemėlapis). Rusų kalba kaip gimtoji vyrauja tik Visagino (76,67 proc.) ir Švenčionių (63,16 proc.) miestuose, kuriuose gyvena didelė dalis rusų tautybės gyventojų (žr. gyventojų surašymo duomenis (6, 7 žemėlapiai)). Gimtosios kalbos nurodymas susijęs su respondentų atsakymais apie tautybę ir tapatybę (3, 2 žemėlapiai). Gimtakalbių rusakalbių daugiau yra ir didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje 26,83 proc., Kaune 20,80 proc., Klaipėdoje 28,81 proc.).
Pagrindinis arealas, kuriame didžioji dalis respondentų įvardijo rusų kalbą kaip gimtąją, yra Rytų Lietuvoje, jis tęsiasi Vidurio ir Pietryčių kryptimis. Šiek tiek mažesni du arealai yra Šiaurės Vakarų Lietuvoje.
Grįžti į pagrindinį žemėlapį →
