MIESTŲ GYVENTOJŲ NUOMONĖ APIE GRAŽIAUSIĄ TARMĘ

PAGALBA

KAIP NAUDOTIS ŽEMĖLAPIAIS

Kairėje lango pusėje rasite žemėlapio temos pasirinkimo meniu. Su meniu bloko viršuje ir apačioje esančių rodyklių pagalba temų sąrašą galite slinkti, kad pasiektumėte norimą iš 26 žemėlapio temų.

Pagrindinėje žemėlapių lango dalies zonoje rodomas parinktos temos žemėlapis. Žemėlapyje norimą vietą galite priartinti tiek naudodami pelės “ratuko” funkciją, tiek kairiame viršutiniame žemėlapio kampe esančius valdymo mygtukus “+” ir “-“. Trečiuoju valdymo mygtuku galite grąžinti žemėlapį į pirminę priartinimo poziciją. Išdidinus žemėlapį, žemėlapio pavadinimas ir sutartiniai ženklai lieka toje pačioje vietoje, kad galėtų būti matomi visą laiką.

Daugumoje pagrindinių žemėlapių yra aktyvios zonos. Jos yra septynios: keturi tarminiai regionai - Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija ir Žemaitija bei trys miestai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. Užvedus ant tokios zonos pelės rodyklę ji, aktyvuojasi (pakeičia atspalvį), o ją paspaudus – pateikiama papildoma informacija: paspaudus tarminį regioną, rodoma einamosios žemėlapio temos subendrinta informacija parinktam tarminiam regionui; paspaudus miestą – einamosios žemėlapio temos detalesnė (tikslesnė) informacija parinktam miestui . Paspaudus uždarymo mygtuką (kryžiuką) informacinio lango viršje, dešinėje pusėje, vėl matomas pagrindinis tos temos žemėlapis.

Po kiekvienu žemėlapiu yra tekstinis žemėlapio aprašymas. Aprašymuose naudojamos žalios spalvos hypernuorodos, kurios gali būti žodžio reikšmės paaiškinimas (nukreipimas į svetainės Žinyną), nuoroda į kitą, susijusį žemėlapį (nukreipimas į kitą žemėlapį) ar statistinės lentelės (statistinių duomenų pateikimas lentelėje).

Kai kurių žemėlapių temos turi potemes su atskirais žemėlapiais – parinkus tokią temą, dešinėje pusėje atsiranda žemėlapių potemių papildomas meniu, su kurio pagalba patenkama į norimą žemėlapio potemę.

 KĄ SAKO ŽMONĖS

Tyrėja:  O ar jums graži jūsų tarmė?

Respondentė: Nu taip, labai graži.

Tyrėja: Kodėl?

Respondentė: Nu, man atrodo, kad mes tikrai labai gražiai kalbam dzūkiškai. Aš kaip pasiklausau žemaitiškai, aš ten daug ko nesuprantu, daug žodžių nesuprantu, tai man atrodo, dzūkai tai labai gražiai.

Tyrėja: O kitos tarmės ar jums gražios, ar jūsų pati gražiausia?

Respondentė: Tai man dzūkų tarmė tai taip, pati gražiausia, bet, nu, dar aukštaičių man priimtina, ten, nu, aš ten, kaip ir suprantu viską. Gal žemaičių aš, ne, ne, nesuprantu.

Tyrėja: Tai dėl to, kad nesuprantate, todėl jums yra negraži? [nusijuokia]

Respondentė: Ne, aš nepasakysiu, kad tai negraži, bet man nelabai suprantama. (51 m. moteris, Varėna)

Tyrėja: O kokia tarmė gražiausia?

Respondentas: Pasvaliečių, aišku. [juokiasi]

Tyrėja: [juokiasi] O negražiausia?

Respondentas: Oi, sunku pasakyt man visos gražios, nėr taip kad, kad negalėčiau klausytis man įdomu. (26 m. kompiuterininkas, Pasvalys)

Apklaustų miestų gyventojų nuomone (nuo ką nors žinančių apie lietuvių kalbos tarmes), gražiausia tarmė yra aukštaičių (33,97 proc.), antroje vietoje – žemaičių (21,58 proc.), trečioje – dzūkų (13,48 proc.). Mažiausiai gražia laikoma suvalkiečių tarmė (12,68 proc.). Neturinčių nuomonės šiuo klausimu yra 13,26 proc., o nė vienos tarmės nelaiko gražia 5,04 proc. respondentų.

Aukštaitijos regione gražiausia, taip pat ir įprasčiausia bei prestižiškiausia esanti aukštaičių (žr. 1, lentelę ir 22, 23 žemėlapius) tarmė. Aukštaičių tarmė laikoma gražiausia Švenčionių (77,78 proc.), Visagino (70,83 proc.) apklaustų miestų gyventojų.

Žemaitijos regione yra vyraujanti nuostata, kad žemaičių tarmė yra gražiausia bei įprasčiausia (žr. 1, lentelę ir 22 žemėlapį), tačiau šiame regione didelė dalis respondentų ir aukštaičių kalbą laiko gražia. Regione išsiskyrė vienintelis Jurbarko miestas, kurio nė vienas apklaustas gyventojas nepaminėjo dzūkų tarmės kaip gražios.

Dzūkijos regionedzūkų tarmė yra laikoma gražiausia. Tačiau dzūkų tarmės gražumas išsakomas tik Dzūkijos pietvakarinėje dalyje, kuri patenka į Dzūkijos savimonės regiono branduolį. Pavyzdžiui, iš Birštono (kuris gali būti priskiriamas ir Dzūkijai, ir Suvalkijai) gyventojų net 45 proc. gražiausia laikė dzūkų tarmę ir tik 10 proc. – suvalkiečių tarmę.  Mažiausiai graži, šio regiono respondentų nuomone, yra žemaičių tarmė (žr. 1 lentelę). Dzūkijoje didelė dalis respondentų neturėjo nuomonės dėl gražiausios tarmės.

Suvalkijos regionas. Suvalkijoje gyvenantiems respondentams gražiausia, įprasčiausia ir prestižiškiausia (ypač regiono pietinėje dalyje) yra suvalkiečių tarmė (žr. 1 lentelę ir 22, 23 žemėlapius).

Mažosios Lietuvos regionas. Šio regiono gyventojams gražiausia ir įprasčiausia (kartu su Klaipėdos miestu) yra žemaičių tarmė (žr. 1 lentelę ir 22 žemėlapį).

1 lentelė. Apklaustų miestų gyventojų nuomonė dėl gražiausios tarmės

 
Aukštaitija
Dzūkija
Mažoji Lietuva
Suvalkija (Sūduva)
Žemaitija
Vilnius
Kaunas
Klaipėda
Visaginas
N
853
433
86
281
764
722
450
497
24
100 %
100 %
100 %
100 %
100 %
100 %
100 %
100 %
100 %
Aukštaičių
51 %
25 %
22 %
17 %
31 %
32 %
40 %
24 %
71 %
Dzūkų
11 %
37 %
15 %
13 %
9 %
14 %
8 %
9 %
4 %
Suvalkiečių
15 %
8 %
10 %
47 %
7 %
8 %
15 %
8 %
4 %
Žemaičių
14 %
12 %
42 %
10 %
42 %
12 %
15 %
34 %
8 %
Nei viena
3 %
4 %
9 %
2 %
5 %
8 %
3 %
8 %
0 %
Neturi nuomonės
6 %
14 %
1 %
11 %
5 %
26 %
18 %
18 %
13 %