MIESTŲ GYVENTOJŲ NUOMONĖ APIE JAUNIMO SKATINIMĄ VARTOTI TARMĘ

PAGALBA

KAIP NAUDOTIS ŽEMĖLAPIAIS

Kairėje lango pusėje rasite žemėlapio temos pasirinkimo meniu. Su meniu bloko viršuje ir apačioje esančių rodyklių pagalba temų sąrašą galite slinkti, kad pasiektumėte norimą iš 26 žemėlapio temų.

Pagrindinėje žemėlapių lango dalies zonoje rodomas parinktos temos žemėlapis. Žemėlapyje norimą vietą galite priartinti tiek naudodami pelės “ratuko” funkciją, tiek kairiame viršutiniame žemėlapio kampe esančius valdymo mygtukus “+” ir “-“. Trečiuoju valdymo mygtuku galite grąžinti žemėlapį į pirminę priartinimo poziciją. Išdidinus žemėlapį, žemėlapio pavadinimas ir sutartiniai ženklai lieka toje pačioje vietoje, kad galėtų būti matomi visą laiką.

Daugumoje pagrindinių žemėlapių yra aktyvios zonos. Jos yra septynios: keturi tarminiai regionai - Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija ir Žemaitija bei trys miestai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. Užvedus ant tokios zonos pelės rodyklę ji, aktyvuojasi (pakeičia atspalvį), o ją paspaudus – pateikiama papildoma informacija: paspaudus tarminį regioną, rodoma einamosios žemėlapio temos subendrinta informacija parinktam tarminiam regionui; paspaudus miestą – einamosios žemėlapio temos detalesnė (tikslesnė) informacija parinktam miestui . Paspaudus uždarymo mygtuką (kryžiuką) informacinio lango viršje, dešinėje pusėje, vėl matomas pagrindinis tos temos žemėlapis.

Po kiekvienu žemėlapiu yra tekstinis žemėlapio aprašymas. Aprašymuose naudojamos žalios spalvos hypernuorodos, kurios gali būti žodžio reikšmės paaiškinimas (nukreipimas į svetainės Žinyną), nuoroda į kitą, susijusį žemėlapį (nukreipimas į kitą žemėlapį) ar statistinės lentelės (statistinių duomenų pateikimas lentelėje).

Kai kurių žemėlapių temos turi potemes su atskirais žemėlapiais – parinkus tokią temą, dešinėje pusėje atsiranda žemėlapių potemių papildomas meniu, su kurio pagalba patenkama į norimą žemėlapio potemę.

Miestiečių buvo klausiama, ar verta šiais laikais jaunimą skatinti vartoti tarmes. Maždaug pusė (53,77 proc.) apklaustų miestų gyventojų teigiamai vertina jaunimo skatinimą kalbėti tarmiškai. Daugiausia taip manančių yra Žemaitijoje (Plungėje net 95 proc.) (žr. 1 lentelę), taip pat miestuose, patenkančiuose į etnokultūrinių regionų branduolius . Mažiausiai teigiamai vertinančių jaunimo skatinimą vartoti tarmę yra Pietryčių Lietuvoje. Nebuvo nė vieno miesto, kuriame visai nebūtų teigiamos nuomonės šiuo klausimu, tačiau Rytų Lietuvoje, kuri pasižymi tautiniu margumu, apie pusė (50 proc.) respondentų neturėjo nuomonės ar nežinojo, ką atsakyti į šį klausimą

1 lentelė. Apklaustų miestų gyventojų nuomonės apie būtinybę jaunimą skatinti kalbėti tarmiškai

 
Aukš-taitija
Dzū-kija
Suvalkija (Sūduva)
Žemai-tija
Mažoji Lietuva
Vilnius
Kaunas
Klaipėda
Visaginas
 
N
793 (853)
453 (433)
321 (281)
764
86
722
450
497
24
 
100 %
100 %
100 %
100 %
100 %
100 %
100 %
100 %
100 %
Sutinku
55 (54)
46 (48)
45
64
47
43
55
64
67
Nesutinku
19 (20)
26 (24)
23 (24)
15
27
15
15
7
13
Neturi nuomonės
26 (26)
28 (29)
32 (31)
21
26
42
31
29
21

Labiausiai linkę jaunąją kartą skatinti kalbėti tarmiškai tie, kurie patys kalba tarmiškai. O tai dažniausiai yra lietuvių tautybės, gimtąją lietuvių kalbą nurodę asmenys, gyvenantys vienatautėje šeimoje (žr. 2, 3 ir 4 lenteles). Ten, kur išlikusi vienalytiškiausia gyventojų struktūra (regionų branduoliuose), tarmės dažniausiai ne tik vartojamos, yra įprastos, bet ir palaikomos.

2 lentelė. Apklaustų miestų gyventojų nuomonė dėl vaikų ir jaunimo skatinimo kalbėti tarmiškai

 
Tautybė
Gimtoji kalba
Lietuvis
Rusas
Lenkas
Kita
Lietuvių
Rusų
Lenkų
Sutinku
57
36
31
40
57
36
27
Nesutinku
17
15
26
16
17
16
25
Neturi nuomonės
26
50
43
43
27
48
48

3 lentelė. Apklaustų miestų gyventojų vienos ir skirtingų tautybių šeimų nuomonė dėl vaikų ir jaunimo skatinimo kalbėti tarmiškai

 
Respondentų šeima
Vienos tautybės
Skirtingų tautybių
Sutinku
57
42
Nesutinku
17
20
Neturi nuomonės
25
38

4 lentelė. Apklaustų miestų gyventojų nuomonė dėl vaikų ir jaunimo skatinimo kalbėti tarmiškai ir kalbančiųjų tarmiškai dažnis

 
Kalbėjimo tarmiškai dažnis
Dažnai
Kartais
Nekalba (neturi su kuo)
Nekalba (nenori)
Sutinku
70
60
54
35
Nesutinku
10
15
18
38
Neturi nuomonės
20
25
28
28

Įdomiai nuomonės apie tarmių išsaugojimo būtinybę pasiskirsto miestų grupėse (žr. 5 lentelę): labiausiai linkstama skatinti jaunimą kalbėti tarmiškai vidutinio didumo miestuose – regioniniuose centruose (40–200 tūkst. gyventojų). Didžiausiuose (>200 tūkst. gyventojų) ir mažiausiuose (3–10 tūkst. gyventojų) miestuose labai didelė neapsisprendusiųjų dalis, o mažuose (3–40 tūkst. gyventojų) – ir tų, kurie nemano esant verta išlaikyti tarmes. Tikėtina, kad didžiausių miestų rodiklį sumažina tautiškai labai mišraus Vilniaus miesto gyventojų nuomonė („už“ yra tik 42,52 proc. respondentų).

5 lentelė. Apklaustų skirtingų dydžių miestų gyventojų nuomonė dėl vaikų ir jaunimo skatinimo kalbėti tarmiškai

 
Miestų grupavimas pagal gyventojų skaičių  
> 200 tūkst.
40–200 tūkst.
10–40 tūkst.
3–10 tūkst.
Sutinku
52
64
55
51
Nesutinku
13
14
21
21
Neturi nuomonės
35
22
24
28