MIESTŲ GYVENTOJŲ NUOMONĖ APIE PRESTIŽIŠKIAUSIĄ TARMĘ

PAGALBA

KAIP NAUDOTIS ŽEMĖLAPIAIS

Kairėje lango pusėje rasite žemėlapio temos pasirinkimo meniu. Su meniu bloko viršuje ir apačioje esančių rodyklių pagalba temų sąrašą galite slinkti, kad pasiektumėte norimą iš 26 žemėlapio temų.

Pagrindinėje žemėlapių lango dalies zonoje rodomas parinktos temos žemėlapis. Žemėlapyje norimą vietą galite priartinti tiek naudodami pelės “ratuko” funkciją, tiek kairiame viršutiniame žemėlapio kampe esančius valdymo mygtukus “+” ir “-“. Trečiuoju valdymo mygtuku galite grąžinti žemėlapį į pirminę priartinimo poziciją. Išdidinus žemėlapį, žemėlapio pavadinimas ir sutartiniai ženklai lieka toje pačioje vietoje, kad galėtų būti matomi visą laiką.

Daugumoje pagrindinių žemėlapių yra aktyvios zonos. Jos yra septynios: keturi tarminiai regionai - Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija ir Žemaitija bei trys miestai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. Užvedus ant tokios zonos pelės rodyklę ji, aktyvuojasi (pakeičia atspalvį), o ją paspaudus – pateikiama papildoma informacija: paspaudus tarminį regioną, rodoma einamosios žemėlapio temos subendrinta informacija parinktam tarminiam regionui; paspaudus miestą – einamosios žemėlapio temos detalesnė (tikslesnė) informacija parinktam miestui . Paspaudus uždarymo mygtuką (kryžiuką) informacinio lango viršje, dešinėje pusėje, vėl matomas pagrindinis tos temos žemėlapis.

Po kiekvienu žemėlapiu yra tekstinis žemėlapio aprašymas. Aprašymuose naudojamos žalios spalvos hypernuorodos, kurios gali būti žodžio reikšmės paaiškinimas (nukreipimas į svetainės Žinyną), nuoroda į kitą, susijusį žemėlapį (nukreipimas į kitą žemėlapį) ar statistinės lentelės (statistinių duomenų pateikimas lentelėje).

Kai kurių žemėlapių temos turi potemes su atskirais žemėlapiais – parinkus tokią temą, dešinėje pusėje atsiranda žemėlapių potemių papildomas meniu, su kurio pagalba patenkama į norimą žemėlapio potemę.

 Tyrimo duomenys parodė, kad daug mažiau apklaustų gyventojų (iš ką nors žinančių apie tarmes) yra manančių, jog lietuvių tarmės yra prestižinės (prestižinėmis tarmių nelaiko 16,25 proc.), nei nagrinėjant kitus aspektus. Respondentų nuomone, prestižiškiausia tarmė yra aukštaičių (32,94 proc.), antroje vietoje – suvalkiečių (11,58 proc.), trečioje – žemaičių (11 proc.), o mažiausiai prestižinė dzūkų tarmė (3,89 proc.).

Aukštaitijos regioneprestižiškiausia (taip pat ir gražiausia bei įprasčiausia) laikoma aukštaičių (žr. 1, lentelę ir 21, 22 žemėlapius) tarmė. Labiausiai išsiskiria Žiežmarių (85 proc.), Zarasų (76,92 proc.), Švenčionių (72,22 proc.) ir Švenčionėlių (70 proc.) miestai.

Dzūkijos regione, ypač jos rytinėje ir pietrytinėje dalyse, prestižiškiausia yra laikoma aukštaičių tarmė (žr. 1, lentelę). Tik Dzūkijos pietinėje dalyje (Dzūkijos savimonės regiono branduolio teritorijai priklausančiuose miestuose) yra daugiausia manančių, kad prestižinė yra dzūkų tarmė.

Suvalkijos regione gyvenantiems respondentams prestižiškiausia, taip pat gražiausia ir įprasčiausia (ypač regiono pietinėje dalyje) yra suvalkiečių tarmė (žr. 1, lentelę ir 22, 23 žemėlapius).

Žemaitijos regione taip pat prestižiškiausia laikoma aukštaičių tarmė (žr. 1, lentelę), nors žemaičių etninė savimonė yra pati stipriausia. Mažiausiai prestižine tarme šiame regione laikoma suvalkiečių: Plungėje 1,67 proc., Raseiniuose 2,38 proc., Palangoje 2,5 proc.

Mažosios Lietuvos regiono respondentai labiausiai iš kitų išsiskiria tuo, kad tarmių nelaiko prestižiškomis (žr. 1, lentelę).

1 lentelė. Apklaustų miestų gyventojų nuomonės apie prestižiškiausią tarmę

 
Aukštaitija
Dzūkija
Mažoji Lietuva
Suvalkija (Sūduva)
Žemaitija
Vilnius
Kaunas
Klaipėda
Visaginas
N
853
433
86
281
764
722
450
497
24
100 %
100 %
100 %
100 %
100 %
100 %
100 %
100 %
100 %
Aukštaičių
51 %
24 %
27 %
18 %
34 %
30 %
34 %
21 %
54 %
Dzūkų
2 %
18 %
1 %
2 %
1 %
3 %
3 %
2 %
4 %
Suvalkiečių
11 %
7 %
6 %
47 %
5 %
9 %
15 %
8 %
8 %
Žemaičių
6 %
5 %
26 %
4 %
26 %
6 %
6 %
15 %
4 %
Nė viena
11 %
19 %
27 %
8 %
17 %
18 %
11 %
26 %
4 %
Neturi nuomonės
19 %
26 %
14 %
21 %
16 %
34 %
30 %
29 %
25 %