MIESTŲ GYVENTOJŲ NUOMONĖ APIE PRESTIŽIŠKIAUSIAS KALBAS

PAGALBA

KAIP NAUDOTIS ŽEMĖLAPIAIS

Kairėje lango pusėje rasite žemėlapio temos pasirinkimo meniu. Su meniu bloko viršuje ir apačioje esančių rodyklių pagalba temų sąrašą galite slinkti, kad pasiektumėte norimą iš 26 žemėlapio temų.

Pagrindinėje žemėlapių lango dalies zonoje rodomas parinktos temos žemėlapis. Žemėlapyje norimą vietą galite priartinti tiek naudodami pelės “ratuko” funkciją, tiek kairiame viršutiniame žemėlapio kampe esančius valdymo mygtukus “+” ir “-“. Trečiuoju valdymo mygtuku galite grąžinti žemėlapį į pirminę priartinimo poziciją. Išdidinus žemėlapį, žemėlapio pavadinimas ir sutartiniai ženklai lieka toje pačioje vietoje, kad galėtų būti matomi visą laiką.

Daugumoje pagrindinių žemėlapių yra aktyvios zonos. Jos yra septynios: keturi tarminiai regionai - Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija ir Žemaitija bei trys miestai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. Užvedus ant tokios zonos pelės rodyklę ji, aktyvuojasi (pakeičia atspalvį), o ją paspaudus – pateikiama papildoma informacija: paspaudus tarminį regioną, rodoma einamosios žemėlapio temos subendrinta informacija parinktam tarminiam regionui; paspaudus miestą – einamosios žemėlapio temos detalesnė (tikslesnė) informacija parinktam miestui . Paspaudus uždarymo mygtuką (kryžiuką) informacinio lango viršje, dešinėje pusėje, vėl matomas pagrindinis tos temos žemėlapis.

Po kiekvienu žemėlapiu yra tekstinis žemėlapio aprašymas. Aprašymuose naudojamos žalios spalvos hypernuorodos, kurios gali būti žodžio reikšmės paaiškinimas (nukreipimas į svetainės Žinyną), nuoroda į kitą, susijusį žemėlapį (nukreipimas į kitą žemėlapį) ar statistinės lentelės (statistinių duomenų pateikimas lentelėje).

Kai kurių žemėlapių temos turi potemes su atskirais žemėlapiais – parinkus tokią temą, dešinėje pusėje atsiranda žemėlapių potemių papildomas meniu, su kurio pagalba patenkama į norimą žemėlapio potemę.

Kuo vertinamas kalbos prestižiškumas, nustatyti yra nelengva. Kai kuriems tai asocijuojasi su vertybe mokėti tam tikrą kalbą. Tyrimo duomenys parodė, kad Lietuvos miestų gyventojai prestižiškiausia laiko anglų kalbą (prestižiškiausia įvardijo net 50,52 proc. respondentų). Lietuvių kalbą prestižiškiausia laiko 39,94 proc., prancūzų – 10,03 proc., rusų – 7,11 proc., vokiečių – 3,83 proc., o lenkų – tik 0,92 proc. apklaustų gyventojų. Kaip prestižiškiausios (nors ir nedaugelio respondentų) buvo paminėtos ir kitos kalbos: ispanų, japonų, italų, kinų, ukrainiečių, lotynų, švedų, graikų, esperanto, „čigonų“. Buvo ir tokių, kurie kaip prestižiškiausią paminėjo žemaičių tarmę (2,02 proc. respondentų).

Nuostatos dėl kai kurių kalbų prestižiškumo susijusios su gyventojų amžiumi. Lietuvių ir rusų kalbų išskyrimas didėja su respondentų amžiumi (žr. 1 lentelę), o anglų ir prancūzų kalbų – atvirkščiai, su amžiumi mažėja. Lenkų kalbą prestižine įvardijo labai maža dalis visų amžiaus grupių respondentų. Nuostatos apie prestižiškiausią kalbą glaudžiai koreliuoja su respondentų tautybe ir gimtąja kalba: visų tautybių atstovai mano, kad prestižiškiausia yra anglų kalba (žr. 2 lentelę), tačiau matoma tendencija, kad lenkų ir rusų tautybės respondentai dažniau mini savo tautybės kalbą kaip prestižiškiausią. Vienos tautybės šeimose, kurias dažniausiai sudaro lietuvių tautybės asmenys, daugiausia yra manančių, kad prestižiškiausia kalba yra lietuvių („sava“), o skirtingų tautybių šeimose daugiau linkusių prestižinėmis kalbomis laikyti kitas kalbas (žr. 3 lentelę). Mažesniuose miestuose gyvenantys respondentai prestižiškiausia dažniau laiko lietuvių kalbą, o didesniuose – anglų, vokiečių, prancūzų kalbas (žr. 4 lentelę), tačiau rusų ir ypač lenkų kalbos mažai minimos kaip prestižinės visose miestų grupėse.

1 lentelė. Apklaustų miestų gyventojų nuomonės apie prestižiškiausias kalbas pasiskirstymas pagal amžių (tyrimo „Sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis: miestai ir miesteliai“ duomenys)

Prestižiškiausios kalbos
Amžius
15–25
26–40
41–55
56+
Lietuvių
30 %
38 %
45 %
53 %
Rusų
6 %
7 %
8 %
9 %
Lenkų
1 %
1 %
1 %
1 %
Anglų
61 %
5 7%
52 %
43 %
Vokiečių
5 %
4 %
3 %
4 %
Prancūzų
16 %
13 %
6 %
7 %

2 lentelė. Apklaustų miestų gyventojų nuomonės apie prestižiškiausias kalbas pasiskirstymas pagal tautybę ir gimtąją kalbą (tyrimo „Sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis: miestai ir miesteliai“ duomenys)

Prestižinės kalbos
Tautybė
Gimtoji kalba
Lietuvis
Rusas
Lenkas
Kita
Lietuvių
Rusų
Lenkų
Lietuvių
47 %
18 %
26 %
20 %
47 %
18 %
25 %
Rusų
3 %
26 %
17 %
25 %
4 %
25 %
17 %
Lenkų
0 %
0 %
8 %
2 %
0 %
1 %
11 %
Anglų
50 %
65 %
62 %
66 %
50 %
66 %
63 %
Vokiečių
3 %
7 %
7 %
6 %
4 %
8 %
6 %
Prancūzų
10 %
13 %
12 %
11 %
11 %
13 %
11 %

3 lentelė. Apklaustų miestų gyventojų nuomonės apie prestižiškiausias kalbas pasiskirstymas pagal šeimos tautybę (tyrimo „Sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis: miestai ir miesteliai“ duomenys)

Prestižinės kalbos
Respondentų šeima
Vienos tautybės
Skirtingų tautybių
Lietuvių
48 %
29 %
Rusų
5 %
20 %
Lenkų
1 %
2 %
Anglų
49 %
61 %
Vokiečių
3 %
5 %
Prancūzų
8 %
12 %

4 lentelė. Apklaustų miestų gyventojų nuomonės apie prestižiškiausias kalbas pasiskirstymas pagal miestų dydžius (tyrimo „Sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis: miestai ir miesteliai“ duomenys)

Prestižinės kalbos
Miestų grupavimas pagal gyventojų skaičių (2010 m.)
> 200 tūkst.
40–200 tūkst.
10–40 tūkst.
3–10 tūkst.
Lietuvių
26 %
46 %
56 %
51 %
Rusų
8 %
4 %
7 %
9 %
Lenkų
1 %
0 %
1 %
1 %
Anglų
63 %
50 %
43 %
49 %
Vokiečių
7 %
3 %
2 %
2 %
Prancūzų
17 %
13 %
5 %
5 %