MIESTŲ GYVENTOJAI, REIKALINGIAUSIA KALBA ĮVARDIJĘ LIETUVIŲ KALBĄ
PAGALBA
KAIP NAUDOTIS ŽEMĖLAPIAIS
Kairėje lango pusėje rasite žemėlapio temos pasirinkimo meniu. Su meniu bloko viršuje ir apačioje esančių rodyklių pagalba temų sąrašą galite slinkti, kad pasiektumėte norimą iš 26 žemėlapio temų.
Pagrindinėje žemėlapių lango dalies zonoje rodomas parinktos temos žemėlapis. Žemėlapyje norimą vietą galite priartinti tiek naudodami pelės “ratuko” funkciją, tiek kairiame viršutiniame žemėlapio kampe esančius valdymo mygtukus “+” ir “-“. Trečiuoju valdymo mygtuku galite grąžinti žemėlapį į pirminę priartinimo poziciją. Išdidinus žemėlapį, žemėlapio pavadinimas ir sutartiniai ženklai lieka toje pačioje vietoje, kad galėtų būti matomi visą laiką.
Daugumoje pagrindinių žemėlapių yra aktyvios zonos. Jos yra septynios: keturi tarminiai regionai - Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija ir Žemaitija bei trys miestai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. Užvedus ant tokios zonos pelės rodyklę ji, aktyvuojasi (pakeičia atspalvį), o ją paspaudus – pateikiama papildoma informacija: paspaudus tarminį regioną, rodoma einamosios žemėlapio temos subendrinta informacija parinktam tarminiam regionui; paspaudus miestą – einamosios žemėlapio temos detalesnė (tikslesnė) informacija parinktam miestui . Paspaudus uždarymo mygtuką (kryžiuką) informacinio lango viršje, dešinėje pusėje, vėl matomas pagrindinis tos temos žemėlapis.
Po kiekvienu žemėlapiu yra tekstinis žemėlapio aprašymas. Aprašymuose naudojamos žalios spalvos hypernuorodos, kurios gali būti žodžio reikšmės paaiškinimas (nukreipimas į svetainės Žinyną), nuoroda į kitą, susijusį žemėlapį (nukreipimas į kitą žemėlapį) ar statistinės lentelės (statistinių duomenų pateikimas lentelėje).
Kai kurių žemėlapių temos turi potemes su atskirais žemėlapiais – parinkus tokią temą, dešinėje pusėje atsiranda žemėlapių potemių papildomas meniu, su kurio pagalba patenkama į norimą žemėlapio potemę.
Tyrėja: Kokia reikalingiausia kalba?
Respondentė: Na kai mes gyvename Lietuvoje – tai lietuvių. Taip manau. Tų kitų kalbų tegul išmoksta ir moka, bet visur, kur eini pas valdžią kokią, tai visur reikia lietuviškai rašyti, tai nepriims tau lenkiškai, o ką samdysi kokį notarą, kad tau vertimą darytų. Visur lietuviškai reikia rašyti. Todėl ir einam taip. (68 m. pensininkė, Trakai)
Reikalingiausia kalba tarp apklaustų miestų gyventojų yra lietuvių (65,74 proc.). Daugiausiai pasisakiusiųjų už lietuvių kalbos reikalingumą yra Pietvakarių Lietuvoje, šis arealas tęsiasi Vidurio Lietuvos kryptimi, yra ir kiek mažesnių plotų – Vidurio, Šiaurės Rytų ir Šiaurės Vakarų Lietuvoje, kur gyvena daugiausia lietuvių tautybės respondentų (3 žemėlapis). Yra arealų, kur pasitaikė tik iki 60 proc. manančių, kad lietuvių kalba yra reikalinga. Šiuo požiūriu išsiskiria Pietryčių ir Rytų Lietuva (Visaginas 25 proc., Eišiškės 30 proc., Ignalina 32,5 proc.), kur gyvena daugiausia nelietuvių tautybės gyventojų (4, 5, 6, 7 žemėlapiai).
Grįžti į pagrindinį žemėlapį →
