MIESTŲ GYVENTOJAI, REIKALINGIAUSIA ĮVARDIJĘ ANGLŲ KALBĄ

PAGALBA

KAIP NAUDOTIS ŽEMĖLAPIAIS

Kairėje lango pusėje rasite žemėlapio temos pasirinkimo meniu. Su meniu bloko viršuje ir apačioje esančių rodyklių pagalba temų sąrašą galite slinkti, kad pasiektumėte norimą iš 26 žemėlapio temų.

Pagrindinėje žemėlapių lango dalies zonoje rodomas parinktos temos žemėlapis. Žemėlapyje norimą vietą galite priartinti tiek naudodami pelės “ratuko” funkciją, tiek kairiame viršutiniame žemėlapio kampe esančius valdymo mygtukus “+” ir “-“. Trečiuoju valdymo mygtuku galite grąžinti žemėlapį į pirminę priartinimo poziciją. Išdidinus žemėlapį, žemėlapio pavadinimas ir sutartiniai ženklai lieka toje pačioje vietoje, kad galėtų būti matomi visą laiką.

Daugumoje pagrindinių žemėlapių yra aktyvios zonos. Jos yra septynios: keturi tarminiai regionai - Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija ir Žemaitija bei trys miestai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. Užvedus ant tokios zonos pelės rodyklę ji, aktyvuojasi (pakeičia atspalvį), o ją paspaudus – pateikiama papildoma informacija: paspaudus tarminį regioną, rodoma einamosios žemėlapio temos subendrinta informacija parinktam tarminiam regionui; paspaudus miestą – einamosios žemėlapio temos detalesnė (tikslesnė) informacija parinktam miestui . Paspaudus uždarymo mygtuką (kryžiuką) informacinio lango viršje, dešinėje pusėje, vėl matomas pagrindinis tos temos žemėlapis.

Po kiekvienu žemėlapiu yra tekstinis žemėlapio aprašymas. Aprašymuose naudojamos žalios spalvos hypernuorodos, kurios gali būti žodžio reikšmės paaiškinimas (nukreipimas į svetainės Žinyną), nuoroda į kitą, susijusį žemėlapį (nukreipimas į kitą žemėlapį) ar statistinės lentelės (statistinių duomenų pateikimas lentelėje).

Kai kurių žemėlapių temos turi potemes su atskirais žemėlapiais – parinkus tokią temą, dešinėje pusėje atsiranda žemėlapių potemių papildomas meniu, su kurio pagalba patenkama į norimą žemėlapio potemę.

KĄ SAKO ŽMONĖS

Respondentė: Anglų tam, kad nu... Tarkim [p] Netgi dabar kiek produkcijos visokios, a ne? Visur visur pagrinde anglų kalba. Netgi...

Tyrėja: Užrašai.

Respondentė: Jeigu nėra to lipduko lietuviškai, kas yra, aišku, privaloma, bet tu nepersiskaitysi net sudėties, tu nežinosi, ar čia šampūnas, ar čia dar kažkas, ar ne? Nes ateikit, kur rasit šampūnas lietuvių gamybos, o visur kitur... Tai kaip dabar be anglų kalbos? [...] O anglų tai visur. Net vaistinėse vaistai... Tai kiek lietuviškų yra? (33 m. pardavėja, Varėna) 

Tyrėja: [...] manote, kad reikia kalbų Lietuvoje gyvenančiam?

Respondentė: O dabar reikia, dabar reikia.

Tyrėja: O kuri kalba va ta, kurios labiausiai reikėtų?

Respondentė: Man atrodo, kad vis tiek tai yra [...] dabar dominuojanti anglų kalba, anglų kalba.

Tyrėja: O kodėl?

Respondentė: Ja daugiausiai kalbam, [...] daugiausiai bendrauja pasaulis anglų kalba [...]. (67 m. pensininkė, Birštonas)

Antroje vietoje po lietuvių kalbos pagal reikalingumą buvo paminėta anglų kalba – 52,69 proc. Daugiausia (nuo 60 proc. iki 80 proc.) pasisakiusių už anglų kalbos reikalingumą yra Šiaurės, Pietryčių bei Vakarų Lietuvoje, ypač išsiskiria (80–100 proc. pasisakiusių) dviejų miestų arealai su savo įtakos zonomis: Naujoji Akmenė (Šiaurės Lietuva) ir Prienai (Pietų Lietuva). Mažiausiai anglų kalbą kaip reikalingiausią minėjo Pietvakarių Lietuvoje: Kybartuose (5 proc.), Šakiuose (12,5 proc.), ir Vidurio Šiaurės Lietuvoje – Šeduvoje (15 proc.). Tačiau nepasitaikė nė vieno miesto, kur anglų kalba nebūtų buvusi paminėta kaip reikalingiausia kalba.

Grįžti į pagrindinį žemėlapį →