MIESTŲ GYVENTOJŲ NUOMONĖ APIE REIKALINGIAUSIAS KALBAS
PAGALBA
KAIP NAUDOTIS ŽEMĖLAPIAIS
Kairėje lango pusėje rasite žemėlapio temos pasirinkimo meniu. Su meniu bloko viršuje ir apačioje esančių rodyklių pagalba temų sąrašą galite slinkti, kad pasiektumėte norimą iš 26 žemėlapio temų.
Pagrindinėje žemėlapių lango dalies zonoje rodomas parinktos temos žemėlapis. Žemėlapyje norimą vietą galite priartinti tiek naudodami pelės “ratuko” funkciją, tiek kairiame viršutiniame žemėlapio kampe esančius valdymo mygtukus “+” ir “-“. Trečiuoju valdymo mygtuku galite grąžinti žemėlapį į pirminę priartinimo poziciją. Išdidinus žemėlapį, žemėlapio pavadinimas ir sutartiniai ženklai lieka toje pačioje vietoje, kad galėtų būti matomi visą laiką.
Daugumoje pagrindinių žemėlapių yra aktyvios zonos. Jos yra septynios: keturi tarminiai regionai - Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija ir Žemaitija bei trys miestai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. Užvedus ant tokios zonos pelės rodyklę ji, aktyvuojasi (pakeičia atspalvį), o ją paspaudus – pateikiama papildoma informacija: paspaudus tarminį regioną, rodoma einamosios žemėlapio temos subendrinta informacija parinktam tarminiam regionui; paspaudus miestą – einamosios žemėlapio temos detalesnė (tikslesnė) informacija parinktam miestui . Paspaudus uždarymo mygtuką (kryžiuką) informacinio lango viršje, dešinėje pusėje, vėl matomas pagrindinis tos temos žemėlapis.
Po kiekvienu žemėlapiu yra tekstinis žemėlapio aprašymas. Aprašymuose naudojamos žalios spalvos hypernuorodos, kurios gali būti žodžio reikšmės paaiškinimas (nukreipimas į svetainės Žinyną), nuoroda į kitą, susijusį žemėlapį (nukreipimas į kitą žemėlapį) ar statistinės lentelės (statistinių duomenų pateikimas lentelėje).
Kai kurių žemėlapių temos turi potemes su atskirais žemėlapiais – parinkus tokią temą, dešinėje pusėje atsiranda žemėlapių potemių papildomas meniu, su kurio pagalba patenkama į norimą žemėlapio potemę.
Respondentas: Aš galvoju, kad reikėtų mokykloj, kad būtų galima pasirinkt, arba anglų, arba vokiečių. Nes mokėdamas anglų kalbą, skaityk, gali su puse pasaulio kalbėt arba su visu, jeigu pataikysi į tą šalį nuvažiavęs. O vokiečių – irgi pusė Europos mokinasi. Tai va, iš tų ką nori – pasirinktų. O jau kitos kalbos, tai aš manau, ką domina. Nes šitos daugiau jos. (49 m. verslininkas, Leipalingis)
Nuomonė apie reikalingiausias kalbas pasiskirstė panašiai, kaip ir apie gražiausias kalbas (15.1 žemėlapis). Nagrinėjant šį kalbinių nuostatų aspektą išryškėjo etniškai mišrus rytinis ir pietrytinis Lietuvos pakraščiai (3 žemėlapis), bet apskritai reikalingiausia daugiau įvardyta rusų ir gerokai mažiau – lenkų kalba.
Grįžti į pagrindinį žemėlapį →
