MIESTŲ GYVENTOJŲ NUOMONĖ APIE SUNKIAUSIAI SUPRANTAMĄ TARMĘ

PAGALBA

KAIP NAUDOTIS ŽEMĖLAPIAIS

Kairėje lango pusėje rasite žemėlapio temos pasirinkimo meniu. Su meniu bloko viršuje ir apačioje esančių rodyklių pagalba temų sąrašą galite slinkti, kad pasiektumėte norimą iš 26 žemėlapio temų.

Pagrindinėje žemėlapių lango dalies zonoje rodomas parinktos temos žemėlapis. Žemėlapyje norimą vietą galite priartinti tiek naudodami pelės “ratuko” funkciją, tiek kairiame viršutiniame žemėlapio kampe esančius valdymo mygtukus “+” ir “-“. Trečiuoju valdymo mygtuku galite grąžinti žemėlapį į pirminę priartinimo poziciją. Išdidinus žemėlapį, žemėlapio pavadinimas ir sutartiniai ženklai lieka toje pačioje vietoje, kad galėtų būti matomi visą laiką.

Daugumoje pagrindinių žemėlapių yra aktyvios zonos. Jos yra septynios: keturi tarminiai regionai - Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija ir Žemaitija bei trys miestai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. Užvedus ant tokios zonos pelės rodyklę ji, aktyvuojasi (pakeičia atspalvį), o ją paspaudus – pateikiama papildoma informacija: paspaudus tarminį regioną, rodoma einamosios žemėlapio temos subendrinta informacija parinktam tarminiam regionui; paspaudus miestą – einamosios žemėlapio temos detalesnė (tikslesnė) informacija parinktam miestui . Paspaudus uždarymo mygtuką (kryžiuką) informacinio lango viršje, dešinėje pusėje, vėl matomas pagrindinis tos temos žemėlapis.

Po kiekvienu žemėlapiu yra tekstinis žemėlapio aprašymas. Aprašymuose naudojamos žalios spalvos hypernuorodos, kurios gali būti žodžio reikšmės paaiškinimas (nukreipimas į svetainės Žinyną), nuoroda į kitą, susijusį žemėlapį (nukreipimas į kitą žemėlapį) ar statistinės lentelės (statistinių duomenų pateikimas lentelėje).

Kai kurių žemėlapių temos turi potemes su atskirais žemėlapiais – parinkus tokią temą, dešinėje pusėje atsiranda žemėlapių potemių papildomas meniu, su kurio pagalba patenkama į norimą žemėlapio potemę.

 KĄ SAKO ŽMONĖS

Respondentė: Mano sesuo suvalkietė, na šita, jau mes su vyru jau draugavom ir jinai už mane jaunesnė buvo, tokia buvo gal, tai kokios gal trylikos metų mes ją nusivežėm irgi į Plungę.

Tyrėja: Mh.

 Respondentė: Ir jinai irgi kaip pasakyt, aš jau buvau prie tos žemaičių tarmės pripratus, o jinai vaikas antrą dieną apsiverkė, nes jinai sako:  „Aš nieko nesuprantu!“

Respondentė: Tiesiog tas toks irgi tas toks vat įspūdis.

Tyrėja: Mh.

Respondentė: Jo, jinai sako: „Aš taip pavargau“, nes tiesiog visą laiką įsitempus klausyt turi. (40 m., dėstytoja, Kaunas). 

Respondentas: Sunkiausia šiaip kalba žemaičių, supratimo atžvilgiu, nes, pavyzdžiui, atvažiavo... Atvažiavo sūnus ir tėvas, tai sūnaus vis tiek jau kalba kita buvo, o su tėvu aš visai... Nesupratau.  (39 metų tarnautojas, Varėna) 

Respondentė: Dabar dar aš turiu žentą žemaitį, tai jisai kai greitai tiksliai sušneka žemaitiškai, tai aš nieko nesuprantu. (61 m. mokytoja, Varėna)

Respondentų (iš ką nors žinančių apie lietuvių kalbos tarmes) nuomone, sunkiausiai suprantama yra žemaičių tarmė (56,74 proc.), antroje vietoje – dzūkų (15,35 proc.), trečioje – suvalkiečių (5,3 proc.), o mažiausiai kaip sunkiai suprantama paminėta aukštaičių tarmė (2,68 proc.). Neturinčių nuomonės šiuo nagrinėjamu klausimu yra 12,92 proc., o visos tarmės nėra sunkiai suprantamos 7 proc. respondentų.

Aukštaitijos regione sunkiausiai suprantama žemaičių tarmė (žr. 1, lentelę ).

Dzūkijos regione gyventojams sunkiausiai suprantama žemaičių tarmė (žr. 1, lentelę). Nežinančių, ką atsakyti į klausimą apie sunkiausią tarmę, taip pat yra daugiausia šiame regione.

Suvalkijos regiono respondentų nuomone, sunkiausiai suprantama žemaičių tarmė (žr. 1, lentelę).

Žemaitijos regiono respondentams sunkiausiai suprantama dzūkų tarmė (daugiau nei pusei respondentų).

Mažosios Lietuvos regione ir Klaipėdoje daugiausia respondentų paminėjo, kad supranta visas tarmes, o Klaipėdoje mažiausiai supranta aukštaičių tarmę.

1 lentelė. Apklaustų miestų gyventojų nuomonė apie sunkiausiai suprantamą tarmę

 
Aukštaitija
Dzūkija
Mažoji Lietuva
Suvalkija (Sūduva)
Žemaitija
Vilnius
Kaunas
Klaipėda
Visaginas
N
853
433
86
281
764
722
450
497
24
100 %
100 %
100 %
100 %
100 %
100 %
100 %
100 %
100 %
Aukštaičių
1 %
2 %
6 %
2 %
6 %
1 %
2 %
3 %
4 %
Dzūkų
7 %
4 %
28 %
5 %
37 %
6 %
7 %
29 %
29 %
Suvalkiečių
3 %
4 %
7 %
1 %
10 %
4 %
2 %
10 %
0 %
Žemaičių
81 %
74 %
29 %
83 %
29 %
61 %
64 %
19 %
50 %
Nė viena
4 %
5 %
24 %
2 %
8 %
7 %
5 %
14 %
0 %
Neturi nuomonės
4 %
11 %
6 %
6 %
10 %
21 %
19 %
23 %
17 %