MIESTŲ GYVENTOJŲ LENKŲ KALBOS MOKĖJIMAS

PAGALBA

KAIP NAUDOTIS ŽEMĖLAPIAIS

Kairėje lango pusėje rasite žemėlapio temos pasirinkimo meniu. Su meniu bloko viršuje ir apačioje esančių rodyklių pagalba temų sąrašą galite slinkti, kad pasiektumėte norimą iš 26 žemėlapio temų.

Pagrindinėje žemėlapių lango dalies zonoje rodomas parinktos temos žemėlapis. Žemėlapyje norimą vietą galite priartinti tiek naudodami pelės “ratuko” funkciją, tiek kairiame viršutiniame žemėlapio kampe esančius valdymo mygtukus “+” ir “-“. Trečiuoju valdymo mygtuku galite grąžinti žemėlapį į pirminę priartinimo poziciją. Išdidinus žemėlapį, žemėlapio pavadinimas ir sutartiniai ženklai lieka toje pačioje vietoje, kad galėtų būti matomi visą laiką.

Daugumoje pagrindinių žemėlapių yra aktyvios zonos. Jos yra septynios: keturi tarminiai regionai - Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija ir Žemaitija bei trys miestai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. Užvedus ant tokios zonos pelės rodyklę ji, aktyvuojasi (pakeičia atspalvį), o ją paspaudus – pateikiama papildoma informacija: paspaudus tarminį regioną, rodoma einamosios žemėlapio temos subendrinta informacija parinktam tarminiam regionui; paspaudus miestą – einamosios žemėlapio temos detalesnė (tikslesnė) informacija parinktam miestui . Paspaudus uždarymo mygtuką (kryžiuką) informacinio lango viršje, dešinėje pusėje, vėl matomas pagrindinis tos temos žemėlapis.

Po kiekvienu žemėlapiu yra tekstinis žemėlapio aprašymas. Aprašymuose naudojamos žalios spalvos hypernuorodos, kurios gali būti žodžio reikšmės paaiškinimas (nukreipimas į svetainės Žinyną), nuoroda į kitą, susijusį žemėlapį (nukreipimas į kitą žemėlapį) ar statistinės lentelės (statistinių duomenų pateikimas lentelėje).

Kai kurių žemėlapių temos turi potemes su atskirais žemėlapiais – parinkus tokią temą, dešinėje pusėje atsiranda žemėlapių potemių papildomas meniu, su kurio pagalba patenkama į norimą žemėlapio potemę.

Tyrimas parodė, kad lenkų kalba yra trečia pagal mokamų  kalbų populiarumą. Tik viename Lietuvos mieste (Šeduvoje) nepasitaikė nė vieno respondento, kuris mokėtų lenkų kalbą. Absoliuti dauguma gyventojų moka lenkų kalbą šešiuose miestuose: Eišiškėse (100 proc.), Nemenčinėje (97,5 proc.), Šalčininkuose (95,12 proc.), Grigiškėse (90 proc.), Pabradėje (85 proc.) ir Švenčionyse (84,21 proc.), kurie yra Pietryčių Lietuvoje, kur gyvena didžiausia dalis lenkų tautybės gyventojų (3, 4, 5 žemėlapiai). Regionas, kuriame santykinai nemažai gyventojų moka lenkų kalbą, apima ne tik tankiau lenkų tautybės gyvenamą regioną, bet išplitęs gerokai plačiau iki Vidurio Lietuvos. Jis apima ir pietinę – pasienio su Lenkija – Lietuvos dalį, kurioje ne tik daugiau kontaktų su lenkais galimybių, bet ir dar sovietmečiu buvo matomos tuo metu itin patrauklios lenkų televizijos programos.

Taigi tik lenkų kalbos mokėjimas turi neabejotiną regioninę raišką. Lenkų kalbą ir kitų tautybių gyventojai moka geriau ten, kur gyvena daug lenkų tautybės gyventojų. Tačiau svarbu ir tai, kad šis regionas gerokai didesnis negu lenkų tautybės gyventojų paplitimo regionas.

Grįžti į pagrindinį žemėlapį →