MIESTŲ GYVENTOJŲ UŽSIENIO KALBŲ MOKĖJIMAS

PAGALBA

KAIP NAUDOTIS ŽEMĖLAPIAIS

Kairėje lango pusėje rasite žemėlapio temos pasirinkimo meniu. Su meniu bloko viršuje ir apačioje esančių rodyklių pagalba temų sąrašą galite slinkti, kad pasiektumėte norimą iš 26 žemėlapio temų.

Pagrindinėje žemėlapių lango dalies zonoje rodomas parinktos temos žemėlapis. Žemėlapyje norimą vietą galite priartinti tiek naudodami pelės “ratuko” funkciją, tiek kairiame viršutiniame žemėlapio kampe esančius valdymo mygtukus “+” ir “-“. Trečiuoju valdymo mygtuku galite grąžinti žemėlapį į pirminę priartinimo poziciją. Išdidinus žemėlapį, žemėlapio pavadinimas ir sutartiniai ženklai lieka toje pačioje vietoje, kad galėtų būti matomi visą laiką.

Daugumoje pagrindinių žemėlapių yra aktyvios zonos. Jos yra septynios: keturi tarminiai regionai - Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija ir Žemaitija bei trys miestai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. Užvedus ant tokios zonos pelės rodyklę ji, aktyvuojasi (pakeičia atspalvį), o ją paspaudus – pateikiama papildoma informacija: paspaudus tarminį regioną, rodoma einamosios žemėlapio temos subendrinta informacija parinktam tarminiam regionui; paspaudus miestą – einamosios žemėlapio temos detalesnė (tikslesnė) informacija parinktam miestui . Paspaudus uždarymo mygtuką (kryžiuką) informacinio lango viršje, dešinėje pusėje, vėl matomas pagrindinis tos temos žemėlapis.

Po kiekvienu žemėlapiu yra tekstinis žemėlapio aprašymas. Aprašymuose naudojamos žalios spalvos hypernuorodos, kurios gali būti žodžio reikšmės paaiškinimas (nukreipimas į svetainės Žinyną), nuoroda į kitą, susijusį žemėlapį (nukreipimas į kitą žemėlapį) ar statistinės lentelės (statistinių duomenų pateikimas lentelėje).

Kai kurių žemėlapių temos turi potemes su atskirais žemėlapiais – parinkus tokią temą, dešinėje pusėje atsiranda žemėlapių potemių papildomas meniu, su kurio pagalba patenkama į norimą žemėlapio potemę.

Tyrimo duomenys parodė, kad beveik visi respondentai moka rusų kalbą (94,57 proc.), apie pusė – anglų (51,97 proc.), apie trečdalis – lenkų (34,96 proc.), apie penktadalis – vokiečių (21,67 proc.) ir maža dalis – prancūzų (5,26 proc.).

Pagal pateiktas kartoschemas yra aiškiai matomi užsienio kalbų mokėjimo pasiskirstymo arealai. Rusų kalbą moka visuose tirtuose miestuose, lenkų kalbą daugiausia moka Pietryčių Lietuvoje (10.2, 10.3 žemėlapiai). Negalima išskirti aiškių anglų kalbos mokėjimo teritorinių dėsningumų (10.4 žemėlapis). Kiek ryškiau išsiskiria keli Vidurio Lietuvos arealai, kurių miestuose anglų kalbą moka pusė ar daugiau respondentų, paminėtini ir keli mažesni Pietų ir Šiaurės Lietuvoje esantys arealai. Vokiečių kalbą daugiausia moka išskirtame areale pietvakarinėje dalyje (Šakių ir Kazlų Rūdos miestuose) bei atskirai – Vievyje (10.5 žemėlapis). Kaip vientisas arealas išsiskiria ir mažiau vokiečių kalbą mokančių nuo šiaurės rytų link pietryčių – visa pasienio zona. Prancūzų kalbą daugiausia moka Palangos ir Pasvalio (po 25 proc.), Kupiškio (22,5 proc.) ir Trakų (20 proc.) miestų, išsidėsčiusių visiškai skirtingose Lietuvos dalyse, gyventojai (10.6 žemėlapis). Prancūzų kalbos mokėjimo teritorinis pasiskirstymas susijęs su tuo, ar ši kalba buvo ir yra mokoma bendrojo lavinimo mokyklose (12 žemėlapis).
 

Grįžti į pagrindinį žemėlapį →