MIESTŲ GYVENTOJŲ RUSŲ IR LENKŲ KALBŲ MOKĖJIMAS
PAGALBA
KAIP NAUDOTIS ŽEMĖLAPIAIS
Kairėje lango pusėje rasite žemėlapio temos pasirinkimo meniu. Su meniu bloko viršuje ir apačioje esančių rodyklių pagalba temų sąrašą galite slinkti, kad pasiektumėte norimą iš 26 žemėlapio temų.
Pagrindinėje žemėlapių lango dalies zonoje rodomas parinktos temos žemėlapis. Žemėlapyje norimą vietą galite priartinti tiek naudodami pelės “ratuko” funkciją, tiek kairiame viršutiniame žemėlapio kampe esančius valdymo mygtukus “+” ir “-“. Trečiuoju valdymo mygtuku galite grąžinti žemėlapį į pirminę priartinimo poziciją. Išdidinus žemėlapį, žemėlapio pavadinimas ir sutartiniai ženklai lieka toje pačioje vietoje, kad galėtų būti matomi visą laiką.
Daugumoje pagrindinių žemėlapių yra aktyvios zonos. Jos yra septynios: keturi tarminiai regionai - Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija ir Žemaitija bei trys miestai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. Užvedus ant tokios zonos pelės rodyklę ji, aktyvuojasi (pakeičia atspalvį), o ją paspaudus – pateikiama papildoma informacija: paspaudus tarminį regioną, rodoma einamosios žemėlapio temos subendrinta informacija parinktam tarminiam regionui; paspaudus miestą – einamosios žemėlapio temos detalesnė (tikslesnė) informacija parinktam miestui . Paspaudus uždarymo mygtuką (kryžiuką) informacinio lango viršje, dešinėje pusėje, vėl matomas pagrindinis tos temos žemėlapis.
Po kiekvienu žemėlapiu yra tekstinis žemėlapio aprašymas. Aprašymuose naudojamos žalios spalvos hypernuorodos, kurios gali būti žodžio reikšmės paaiškinimas (nukreipimas į svetainės Žinyną), nuoroda į kitą, susijusį žemėlapį (nukreipimas į kitą žemėlapį) ar statistinės lentelės (statistinių duomenų pateikimas lentelėje).
Kai kurių žemėlapių temos turi potemes su atskirais žemėlapiais – parinkus tokią temą, dešinėje pusėje atsiranda žemėlapių potemių papildomas meniu, su kurio pagalba patenkama į norimą žemėlapio potemę.
Tyrimo duomenys parodė, kad beveik visi respondentai moka rusų kalbą (94,57 proc.) kaip svetimąją ir apie trečdalis – lenkų (34,96 proc.).
Šiek tiek menkesniu rusų kalbos mokėjimuišsiskyrė keturi miestai, kuriuose rusiškai mokantys sakėsi 80 proc. ar šiek tiek mažiau respondentų: Jurbarke 80 proc., Kalvarijoje 76,92 proc., Šilutėje 76,67 proc. ir Šeduvoje 75 proc. Net penkiolikoje miestų visi apklausti gyventojai moka rusų kalbą – didelė dalis šių miestų yra Pietryčių Lietuvoje, kur daugiausia nelietuvių tautybės gyventojų.
Lenkų kalba yra trečia pagal mokamų kalbų populiarumą tarp apklaustųjų. Absoliuti dauguma gyventojų moka lenkų kalbą šešiuose miestuose: Eišiškėse (100 proc.), Nemenčinėje (97,5 proc.), Šalčininkuose (95,12 proc.), Grigiškėse (90 proc.), Pabradėje (85 proc.) ir Švenčionyse (84,21 proc.), esančiuose Pietryčių Lietuvoje, kur gyvena didžiausia dalis lenkų tautybės gyventojų (3, 4, 5 žemėlapiai). Regionas, kuriame santykinai nemažai gyventojų moka lenkų kalbą, apima ne tik tankiau lenkų tautybės gyvenamą regioną, bet išplitęs gerokai plačiau iki Vidurio Lietuvos. Jis apima ir pietinę – pasienio su Lenkija – Lietuvos dalį.
Skirtingose respondentų amžiaus grupėse kalbų mokėjimas skiriasi – rusų ir lenkų kalbą moka daugiau vyresnio amžiaus respondentų (žr. 1 lentelę). Taip pat pastebėta, kad lenkų kalbos mokėjimo pasiskirstymą labai nusveria didžiųjų bei mažiausių miestų gyventojų atsakymai (žr. 4 lentelę). Užsienio kalbų (išskyrus rusų) mokėjimas pagal tautybę skiriasi nedaug (žr. 2 lentelę), bet rusų tautybės gyventojų didelė dalis moka lenkų kalbą (dauguma jų gyvena Rytų Lietuvoje, kurioje gyvena ir dauguma lenkų, be to, lenkų kalba yra gimininga rusų kalbai, todėl jiems lengviau išmokstama), o lenkų tautybės gyventojai – vokiečių kalbą. Skirtingų tautybių šeimose gyvenantys respondentai (tokių daugiausia ten, kur gyvena nelietuvių tautybės gyventojų) dažniausiai moka rusų ir lenkų kalbas (žr. 3 lentelę), o vienos tautybės – rusų ir anglų kalbas.
Užsienio kalbos | Amžius | |||
---|---|---|---|---|
15–25 | 26–40 | 41–55 | 56+ | |
Rusų | 82 % | 97 % | 99 % | 99 % |
Lenkų | 17 % | 36 % | 42 % | 42 % |
Anglų | 93 % | 65 % | 35 % | 20 % |
Vokiečių | 25 % | 26 % | 20 % | 17 % |
Prancūzų | 6 % | 6 % | 5 % | 4 % |
Užsienio kalbos | Tautybė | Gimtoji kalba | |||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
Lietuvis | Rusas | Lenkas | Kita | Lietuvių | Rusų | Lenkų | |
Rusų | 93 % | 100 % | 100 % | 100 % | 93 % | 100 % | 100 % |
Lenkų | 28 % | 42 % | 99 % | 54 % | 29 % | 49 % | 100 % |
Anglų | 55 % | 45 % | 31 % | 37 % | 55 % | 45 % | 31 % |
Vokiečių | 22 % | 17 % | 28 % | 20 % | 22 % | 19 % | 26 % |
Prancūzų | 6 % | 2 % | 2 % | 5 % | 6 % | 3 % | 3 % |
Kalbos | Respondentų šeima | |
---|---|---|
Vienos tautybės | Skirtingų tautybių | |
Rusų | 94 % | 99 % |
Lenkų | 31 % | 58 % |
Anglų | 50 % | 39 % |
Vokiečių | 20 % | 20 % |
Prancūzų | 5 % | 4 % |
Kalbos | Miestų grupavimas pagal gyventojų skaičių (2010 m.) | |||
---|---|---|---|---|
> 200 tūkst. | 40–200 tūkst. | 10–40 tūkst. | 3–10 tūkst. | |
Rusų | 97 % | 97 % | 92 % | 93 % |
Lenkų | 41 % | 25 % | 25 % | 40 % |
Anglų | 59 % | 59 % | 48 % | 42 % |
Vokiečių | 24 % | 23 % | 17 % | 22 % |
Prancūzų | 5 % | 5 % | 5 % | 6 % |