MIESTŲ GYVENTOJŲ TAPATYBĖ

PAGALBA

KAIP NAUDOTIS ŽEMĖLAPIAIS

Kairėje lango pusėje rasite žemėlapio temos pasirinkimo meniu. Su meniu bloko viršuje ir apačioje esančių rodyklių pagalba temų sąrašą galite slinkti, kad pasiektumėte norimą iš 26 žemėlapio temų.

Pagrindinėje žemėlapių lango dalies zonoje rodomas parinktos temos žemėlapis. Žemėlapyje norimą vietą galite priartinti tiek naudodami pelės “ratuko” funkciją, tiek kairiame viršutiniame žemėlapio kampe esančius valdymo mygtukus “+” ir “-“. Trečiuoju valdymo mygtuku galite grąžinti žemėlapį į pirminę priartinimo poziciją. Išdidinus žemėlapį, žemėlapio pavadinimas ir sutartiniai ženklai lieka toje pačioje vietoje, kad galėtų būti matomi visą laiką.

Daugumoje pagrindinių žemėlapių yra aktyvios zonos. Jos yra septynios: keturi tarminiai regionai - Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija ir Žemaitija bei trys miestai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. Užvedus ant tokios zonos pelės rodyklę ji, aktyvuojasi (pakeičia atspalvį), o ją paspaudus – pateikiama papildoma informacija: paspaudus tarminį regioną, rodoma einamosios žemėlapio temos subendrinta informacija parinktam tarminiam regionui; paspaudus miestą – einamosios žemėlapio temos detalesnė (tikslesnė) informacija parinktam miestui . Paspaudus uždarymo mygtuką (kryžiuką) informacinio lango viršje, dešinėje pusėje, vėl matomas pagrindinis tos temos žemėlapis.

Po kiekvienu žemėlapiu yra tekstinis žemėlapio aprašymas. Aprašymuose naudojamos žalios spalvos hypernuorodos, kurios gali būti žodžio reikšmės paaiškinimas (nukreipimas į svetainės Žinyną), nuoroda į kitą, susijusį žemėlapį (nukreipimas į kitą žemėlapį) ar statistinės lentelės (statistinių duomenų pateikimas lentelėje).

Kai kurių žemėlapių temos turi potemes su atskirais žemėlapiais – parinkus tokią temą, dešinėje pusėje atsiranda žemėlapių potemių papildomas meniu, su kurio pagalba patenkama į norimą žemėlapio potemę.

KĄ SAKO ŽMONES

Tyrėja: Kodėl Jūs laikote save ruse? Pagal kokius požymius?

Respondentė:Aš kalbu rusiškai, mano šeima rusų, šeimoje kalbama rusiškai, baigiau rusų mokyklą, gimiau Rusijoje, [...] Aš tapatinuosi su rusais, nes jaučiuosi kaip rusė, mano mentalitetas rusų, kalbu rusiškai ir mano kultūra rusų. (24 m. farmacininkė, Vilnius)
 
Respondentė: Aš apskritai lenkė, bet laikau save ruse.

Tyrėja: O ar galėtumėte paaiškinti, kodėl laikote save ruse? Pagal kokius požymius?

Respondentė: Na, pirmiausia, natūralu, turbūt, pagal gimines, bet aš gyvenu rusiškame mieste, bendrauju su rusiškai kalbančiais žmonėmis, dirbu, kur visi kalba rusiškai, ir todėl taip išeina. 
 
Tyrėja: O kokia Jūsų gimtoji kalba?

Respondentė: Mano gimtoji kalba lenkų.

Tyrėja: Kaip Jūs manote, ar žmogus gali turėti keletą gimtųjų kalbų?

Respondentė: Manau, kad gali, nes man, va būtent man, tokia situacija ir yra, kad turiu dvi gimtąsias kalbas tai rusų ir lenkų. Mes visada save laikėme rusais, ir mūsų vaikai žaidžia kieme: mes rusai, ir viskas, ir pas mus čia visi rusai […].(31 m. siuvėja, Visaginas). 
 
Respondentė: Jaučiu tam tikrą laisvę šiuo atžvilgiu [tautybės, pilietybės] ir net nenoriu savęs kaip nors identifikuoti. Dabar su malonumu jaučiuosi esanti Europos Sąjungos pilietė; pasaulio pilietė be tautybės. (45 m. mokytoja, Vilnius).

Miestiečių buvo klausiama, kas jie jaučiasi esantys, su kuo jie tapatinasi (pvz., su kokia nors tautine grupe, su Europa ar pasauliu). Tirtuose Lietuvos miestuose didžiausia dalis apklaustų gyventojų save tapatina su lietuviais (net 76,28 proc.), daug mažiau – su rusais (8,6 proc.), europiečiais (4,81 proc.), lenkais (4,66 proc.), pasaulio piliečiais (2,77 proc.) bei kitais (2,87 proc.). Jaučiama miestiečių tapatybė nebūtinai sutampa su tautybe.

Žiūrint į kartoschemą aiškiai matyti, kad dalis tapatybių arealų sutampa. Besitapatinančių su lietuviais arealas dengia beveik visą Lietuvą (išskyrus Eišiškių miestą), analogiškai yra ir su rusų tapatybės arealu, kurį sudaro kelios dalys: Lietuvos pajūris, Šiaurės bei Vidurio ir Pietryčių Lietuva. Minėti rusų tapatybės arealai atitinka respondentų rusų tautybės pasiskirstymo arealus (3 žemėlapis).

Su lenkais save tapatinančių paplitimo arealai yra keli: vienas pagrindinis (visa Pietryčių Lietuva, kur gyvena daugiausia lenkų tautybės respondentų) ir du arealai apie didžiuosius Lietuvos miestus (Kauną bei Šiaulius). Minėtas pietryčių arealas atitinka Vilniaus krašto ribas, apibrėžtas A. Stanaičio: „didelė Varėnos rajono dalis, Trakų, didelė Kaišiadorių, Širvintų rajonų dalis, Ukmergės, Molėtų rajonų dalis, taip pat Utenos ir Zarasų rajonai“ bei lenkų tautybės gyventojų pasiskirstymą pagal 2001 ir 2011 metų surašymo duomenis (4, 5 žemėlapiai).

Gyventojai, save laikantys europiečiais, po Lietuvos teritoriją pasiskirstę netolygiai. Tapatinančių save su europiečiais yra nedideli arealai Šiaurės, Rytų ir Pietvakarių Lietuvoje. Besitapatinančių su europiečiais nebuvo Vidurio Lietuvos vakaruose ir pietryčiuose. Tapatinančių save su visu pasauliu (pasaulio piliečiai) paplitimo arealas nutįsta Lietuvos rytų ir pietryčių kryptimi, nedidelis toks arealas yra pietinėje Lietuvoje. Vidurio Lietuvoje visai nepasitaikė miestiečių, tapatinančių save su visu pasauliu. Tyrimo duomenys rodo, kad didžiausia tapatybės įvairovė yra Pietryčių ir Rytų Lietuvoje, kur daugiausia gyvena skirtingų tautybių apklaustų gyventojų (3 žemėlapis).

Lyginant respondentų tapatybės ir tautybės atitikimą (žr. lentelę) matyti, kad kitų tautybių respondentai kartais tapatinasi su lietuviais.

Lentelė. Apklaustų miestų gyventojų ir tautinės tapatybės palyginimas (tyrimo „Sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis: miestai ir miesteliai“ duomenys)

Tautybė / Tapatybė
Lietuvis
Rusas
Lenkas
Kita
Lietuvis
94 %
14 %
10 %
15 %
Rusas
0 %
71 %
6 %
13 %
Lenkas
0 %
0 %
71 %
4 %
Europietis
4 %
8 %
8 %
16 %
Pasaulio pilietis
2%
6%
4%
8%
Kita
0 %
1 %
1 %
4 %