MIESTŲ GYVENTOJŲ TAUTINĖ SUDĖTIS

PAGALBA

KAIP NAUDOTIS ŽEMĖLAPIAIS

Kairėje lango pusėje rasite žemėlapio temos pasirinkimo meniu. Su meniu bloko viršuje ir apačioje esančių rodyklių pagalba temų sąrašą galite slinkti, kad pasiektumėte norimą iš 26 žemėlapio temų.

Pagrindinėje žemėlapių lango dalies zonoje rodomas parinktos temos žemėlapis. Žemėlapyje norimą vietą galite priartinti tiek naudodami pelės “ratuko” funkciją, tiek kairiame viršutiniame žemėlapio kampe esančius valdymo mygtukus “+” ir “-“. Trečiuoju valdymo mygtuku galite grąžinti žemėlapį į pirminę priartinimo poziciją. Išdidinus žemėlapį, žemėlapio pavadinimas ir sutartiniai ženklai lieka toje pačioje vietoje, kad galėtų būti matomi visą laiką.

Daugumoje pagrindinių žemėlapių yra aktyvios zonos. Jos yra septynios: keturi tarminiai regionai - Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija ir Žemaitija bei trys miestai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. Užvedus ant tokios zonos pelės rodyklę ji, aktyvuojasi (pakeičia atspalvį), o ją paspaudus – pateikiama papildoma informacija: paspaudus tarminį regioną, rodoma einamosios žemėlapio temos subendrinta informacija parinktam tarminiam regionui; paspaudus miestą – einamosios žemėlapio temos detalesnė (tikslesnė) informacija parinktam miestui . Paspaudus uždarymo mygtuką (kryžiuką) informacinio lango viršje, dešinėje pusėje, vėl matomas pagrindinis tos temos žemėlapis.

Po kiekvienu žemėlapiu yra tekstinis žemėlapio aprašymas. Aprašymuose naudojamos žalios spalvos hypernuorodos, kurios gali būti žodžio reikšmės paaiškinimas (nukreipimas į svetainės Žinyną), nuoroda į kitą, susijusį žemėlapį (nukreipimas į kitą žemėlapį) ar statistinės lentelės (statistinių duomenų pateikimas lentelėje).

Kai kurių žemėlapių temos turi potemes su atskirais žemėlapiais – parinkus tokią temą, dešinėje pusėje atsiranda žemėlapių potemių papildomas meniu, su kurio pagalba patenkama į norimą žemėlapio potemę.

KĄ SAKO ŽMONĖS

Respondentas: Šalčininkai tai pasienio miestelis, čia gyvena ir rusai, ir baltarusiai, ir lietuviai, ir lenkai, ir dar kitų tautybių žmonės. Tai kalba, kaip kas [nori] savo kalba, bet vėliau bendrą kalbą randa, kas lenkiškai, kas rusiškai, bet vienas kitą supranta. (47 m. mokytojas, Šalčininkai)

Lietuvos Respublikos 2011 m. visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, 2011 metais Lietuvoje gyveno 154 tautybių gyventojai (2001 m. – 115 tautybių).

Sociolingvistiniame miestų gyventojų tyrime dalyvavo įvairių tautybių miestiečiai: lietuvių tautybės pasisakė esą 78,43 proc. respondentų, rusų – 10,41 proc., lenkų – 6,3 proc. kitų – 4,85 proc. Taigi didžiausios tautinės grupės, gyvenančios miestuose – lietuviai, rusai ir lenkai. Šių tautybių teritorinis pasiskirstymas atitinka surašymo duomenis (4, 5, 6, 7 žemėlapiai).

Tautiniu margumu ypač pasižymi didieji Lietuvos miestai (Vilniuje lietuvių tautybės 54,43 proc., Kaune – 77,86 proc., Klaipėdoje – 70,87 proc.). Mažiausiai lietuvių tautybės respondentų buvo Rytų ir Pietryčių Lietuvoje, kur gyvena daugiausia rusų ir lenkų tautybių gyventojų.