TARMĖS, MIESTŲ GYVENTOJŲ VARTOJAMOS KALBANT SU TĖVAIS

PAGALBA

KAIP NAUDOTIS ŽEMĖLAPIAIS

Kairėje lango pusėje rasite žemėlapio temos pasirinkimo meniu. Su meniu bloko viršuje ir apačioje esančių rodyklių pagalba temų sąrašą galite slinkti, kad pasiektumėte norimą iš 26 žemėlapio temų.

Pagrindinėje žemėlapių lango dalies zonoje rodomas parinktos temos žemėlapis. Žemėlapyje norimą vietą galite priartinti tiek naudodami pelės “ratuko” funkciją, tiek kairiame viršutiniame žemėlapio kampe esančius valdymo mygtukus “+” ir “-“. Trečiuoju valdymo mygtuku galite grąžinti žemėlapį į pirminę priartinimo poziciją. Išdidinus žemėlapį, žemėlapio pavadinimas ir sutartiniai ženklai lieka toje pačioje vietoje, kad galėtų būti matomi visą laiką.

Daugumoje pagrindinių žemėlapių yra aktyvios zonos. Jos yra septynios: keturi tarminiai regionai - Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija ir Žemaitija bei trys miestai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. Užvedus ant tokios zonos pelės rodyklę ji, aktyvuojasi (pakeičia atspalvį), o ją paspaudus – pateikiama papildoma informacija: paspaudus tarminį regioną, rodoma einamosios žemėlapio temos subendrinta informacija parinktam tarminiam regionui; paspaudus miestą – einamosios žemėlapio temos detalesnė (tikslesnė) informacija parinktam miestui . Paspaudus uždarymo mygtuką (kryžiuką) informacinio lango viršje, dešinėje pusėje, vėl matomas pagrindinis tos temos žemėlapis.

Po kiekvienu žemėlapiu yra tekstinis žemėlapio aprašymas. Aprašymuose naudojamos žalios spalvos hypernuorodos, kurios gali būti žodžio reikšmės paaiškinimas (nukreipimas į svetainės Žinyną), nuoroda į kitą, susijusį žemėlapį (nukreipimas į kitą žemėlapį) ar statistinės lentelės (statistinių duomenų pateikimas lentelėje).

Kai kurių žemėlapių temos turi potemes su atskirais žemėlapiais – parinkus tokią temą, dešinėje pusėje atsiranda žemėlapių potemių papildomas meniu, su kurio pagalba patenkama į norimą žemėlapio potemę.

Tyrimo duomenimis, 78 proc. apklaustų miestų gyventojų nuo ką nors žinančių apie tarmes (ką nors žinantys nebūtinai turi mokėti kalbėti tarmiškai) su tėvais tarmiškai nekalba. Likusi dalis kalba tarmiškai ir daugiausia žemaitiškai (9,6 proc.), kiek mažiau aukštaitiškai (8,07 proc.). Mažiausiai respondentai šneka su tėvais suvalkiečių (2,51 proc.) ir dzūkų (1,81 proc.) tarmėmis.

Apie dešimtadalis respondentų vartoja žemaičių tarmę, daugiausia jų gyvena Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos miestuose. Ypač dažnai žemaičių tarmė vartojama žemaičių etnografinio regiono branduolio  miestuose: Plungėje (83,33 proc.), Rietave (82,5 proc.), Telšiuose (63,33 proc.) ir kitur. Gauti tyrimo duomenys parodė, kad mažiausiai žemaitiškai šneka regiono periferijoje esančiuose Šiauliuose, Kelmėje, Raseiniuose apklausti gyventojai. Žemaitiškai su tėvais kalba ir dalis kituose Lietuvos miestuose apklaustų gyventojų. Be to, Žemaitijos miestuose, kaip niekur kitur, mažai kalbama kitomis tarmėmis.

Aukštaičių tarmė yra viena iš dažniausiai vartojamų kalbant su tėvais. Dažniausiai su tėvais aukštaitiškai kalba respondentai, gyvenantys Rokiškyje (52,5 proc.), Pasvalyje (40 proc.), Utenoje (38,33 proc.) ir kituose Aukštaitijos miestuose. Aukštaičių tarmė daugiausia vartojama ne tik Aukštaitijos, bet ir didžiuosiuose Lietuvos (Kaune ir Vilniuje) bei kitų regionų miestuose.

Labai nedidelė dalis respondentų kalbasi su tėvais suvalkietiškai. Žinoma, didžiausia dalis respondentų gyvena Suvalkijos regione: Marijampolėje, Kazlų Rūdoje ir kituose miestuose. Miestus suskirsčius pagal etnografinius regionus, matyti, kad suvalkietiškai daugiausia kalbama Suvalkijoje ir Dzūkijoje, tačiau šios tarmės visai nevartoja respondentai, gyvenantys Mažojoje Lietuvoje (žr. 1 lentelę)

1 lentelė. Apklaustų miestų gyventojų tarmių vartojimo kalbant su tėvais pasiskirstymas

 
Aukštaitija
Dzūkija
Mažoji Lietuva
Suvalkija (Sūduva)
Žemaitija
Vilnius
Kaunas
Klaipėda
Visaginas
N
214
56
8
83
276
159
45
122
1
 
106 %
105 %
113 %
110 %
104 %
113 %
113 %
106 %
100 %
Aukštaičių
93 %
16 %
38 %
13 %
9 %
57 %
64 %
10 %
0 %
Dzūkų
2 %
59 %
0 %
7 %
0 %
23 %
4 %
2 %
0 %
Suvalkiečių
2 %
18 %
0 %
83 %
1 %
13 %
13 %
5 %
0 %
Žemaičių
9 %
13 %
75 %
6 %
93 %
20 %
31 %
89 %
100 %

Mažiausia dalis apklaustų gyventojų (iš ką nors žinančių apie tarmes) kalbėdami su tėvais vartoja dzūkų tarmę. Daugiausia dzūkų tarmę vartoja respondentai, gyvenantys Varėnos (22,5 proc.) ir Alytaus (18,33 proc.) miestuose, kurie patenka į Dzūkijos savimonės regiono branduolį. Šią tarmę vartoja ir nemaža dalis Vilniaus miesto respondentų. 

Apibendrinant gautus tyrimo duomenis galima teigti, kad miesto gyventojams nebūdinga kalbėti tarmiškai, tačiau išsiskiria tam tikri regionai, kurių miestuose tarmiškai su tėvais kalbama gana dažnai. Kalbant su tėvais dažniausiai vartojamos žemaičių ir aukštaičių tarmės, tam įtakos turi stipri etnografinė respondentų savimonė. Kiekviename regione dažniausiai šnekama jam būdinga tarme, didžiuosiuose miestuose kalbama aukštaičių tarme (Vilniuje ir Kaune) ir tik Klaipėdoje – žemaitiškai. Apskritai labiausiai miestuose paplitusi tarmė yra aukštaičių. Etnografinių regionų paribiuose respondentai dažnai bendrauja besiribojančių regionų tarmėmis.