MIESTŲ GYVENTOJŲ BENDRAVIMO SU MOTINA KALBOS

PAGALBA

KAIP NAUDOTIS ŽEMĖLAPIAIS

Kairėje lango pusėje rasite žemėlapio temos pasirinkimo meniu. Su meniu bloko viršuje ir apačioje esančių rodyklių pagalba temų sąrašą galite slinkti, kad pasiektumėte norimą iš 26 žemėlapio temų.

Pagrindinėje žemėlapių lango dalies zonoje rodomas parinktos temos žemėlapis. Žemėlapyje norimą vietą galite priartinti tiek naudodami pelės “ratuko” funkciją, tiek kairiame viršutiniame žemėlapio kampe esančius valdymo mygtukus “+” ir “-“. Trečiuoju valdymo mygtuku galite grąžinti žemėlapį į pirminę priartinimo poziciją. Išdidinus žemėlapį, žemėlapio pavadinimas ir sutartiniai ženklai lieka toje pačioje vietoje, kad galėtų būti matomi visą laiką.

Daugumoje pagrindinių žemėlapių yra aktyvios zonos. Jos yra septynios: keturi tarminiai regionai - Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija ir Žemaitija bei trys miestai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. Užvedus ant tokios zonos pelės rodyklę ji, aktyvuojasi (pakeičia atspalvį), o ją paspaudus – pateikiama papildoma informacija: paspaudus tarminį regioną, rodoma einamosios žemėlapio temos subendrinta informacija parinktam tarminiam regionui; paspaudus miestą – einamosios žemėlapio temos detalesnė (tikslesnė) informacija parinktam miestui . Paspaudus uždarymo mygtuką (kryžiuką) informacinio lango viršje, dešinėje pusėje, vėl matomas pagrindinis tos temos žemėlapis.

Po kiekvienu žemėlapiu yra tekstinis žemėlapio aprašymas. Aprašymuose naudojamos žalios spalvos hypernuorodos, kurios gali būti žodžio reikšmės paaiškinimas (nukreipimas į svetainės Žinyną), nuoroda į kitą, susijusį žemėlapį (nukreipimas į kitą žemėlapį) ar statistinės lentelės (statistinių duomenų pateikimas lentelėje).

Kai kurių žemėlapių temos turi potemes su atskirais žemėlapiais – parinkus tokią temą, dešinėje pusėje atsiranda žemėlapių potemių papildomas meniu, su kurio pagalba patenkama į norimą žemėlapio potemę.

Projekte buvo nagrinėjamas kalbų vartojimas su tėvais. Pastebėta, kad kalbų vartojimas su motina ir su tėvu gana panašus (14 žemėlapis), tad ir kalbos, kuriomis bendraujama, pasiskirsto gana panašiai (lietuvių kalba 69,36 proc. ir 56,55 proc., rusų kalba 14,14 proc. ir 10,88 proc., lenkų kalba 5,41 proc. ir 3,87 proc., kita 11,09 proc. ir 28,70 proc.).

Dažniausiai Lietuvos miestuose apklausti gyventojai su motina kalba lietuviškai, tačiau nė vieno tokio atsakymo nebuvo užfiksuota Eišiškėse. Apie pusė, o kai kur ir daugiau respondentų su motina kalba rusiškai rytinėje ir pietrytinėje Lietuvoje (Grigiškėse (52,5 proc.), Šalčininkuose (63,41 proc.), Visagine (56,67 proc.) ir kituose miestuose). Daugiausia lenkų kalba su motina kalbama Eišiškėse (85 proc.), mažiau Šalčininkuose (43,9 proc.), Nemenčinėje (35 proc.). Taigi lenkų kalba vartojama daugiausia Pietryčių Lietuvoje ir kituose pavieniuose miestuose. Išsiskiriantis lenkų kalbos vartojimo su motina pietrytinis arealas susijęs su apklaustų gyventojų tautine sudėtimi (3 žemėlapis) ir 2001 ir 2011 metų surašymų duomenimis (4, 5 žemėlapiai), tapatybe (2 žemėlapis) bei gimtąja kalba (9.4 žemėlapis).

Pasitaiko atvejų, kad su motina bendraujama keliomis kalbomis, pereinama iš vienos kalbos į kitą, tokių atsakymų daugiausia buvo skirtingų tautybių šeimose. Dažniausiai keliomis kalbomis su motina bendraujama 17-oje miestų. Tokių miestų daugiausia yra daugiatautėje Pietryčių Lietuvoje.