MIESTŲ GYVENTOJŲ NUOMONĖ APIE REIKALINGIAUSIAS KALBAS

PAGALBA

KAIP NAUDOTIS ŽEMĖLAPIAIS

Kairėje lango pusėje rasite žemėlapio temos pasirinkimo meniu. Su meniu bloko viršuje ir apačioje esančių rodyklių pagalba temų sąrašą galite slinkti, kad pasiektumėte norimą iš 26 žemėlapio temų.

Pagrindinėje žemėlapių lango dalies zonoje rodomas parinktos temos žemėlapis. Žemėlapyje norimą vietą galite priartinti tiek naudodami pelės “ratuko” funkciją, tiek kairiame viršutiniame žemėlapio kampe esančius valdymo mygtukus “+” ir “-“. Trečiuoju valdymo mygtuku galite grąžinti žemėlapį į pirminę priartinimo poziciją. Išdidinus žemėlapį, žemėlapio pavadinimas ir sutartiniai ženklai lieka toje pačioje vietoje, kad galėtų būti matomi visą laiką.

Daugumoje pagrindinių žemėlapių yra aktyvios zonos. Jos yra septynios: keturi tarminiai regionai - Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija ir Žemaitija bei trys miestai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. Užvedus ant tokios zonos pelės rodyklę ji, aktyvuojasi (pakeičia atspalvį), o ją paspaudus – pateikiama papildoma informacija: paspaudus tarminį regioną, rodoma einamosios žemėlapio temos subendrinta informacija parinktam tarminiam regionui; paspaudus miestą – einamosios žemėlapio temos detalesnė (tikslesnė) informacija parinktam miestui . Paspaudus uždarymo mygtuką (kryžiuką) informacinio lango viršje, dešinėje pusėje, vėl matomas pagrindinis tos temos žemėlapis.

Po kiekvienu žemėlapiu yra tekstinis žemėlapio aprašymas. Aprašymuose naudojamos žalios spalvos hypernuorodos, kurios gali būti žodžio reikšmės paaiškinimas (nukreipimas į svetainės Žinyną), nuoroda į kitą, susijusį žemėlapį (nukreipimas į kitą žemėlapį) ar statistinės lentelės (statistinių duomenų pateikimas lentelėje).

Kai kurių žemėlapių temos turi potemes su atskirais žemėlapiais – parinkus tokią temą, dešinėje pusėje atsiranda žemėlapių potemių papildomas meniu, su kurio pagalba patenkama į norimą žemėlapio potemę.

 Tyrimo duomenys parodė, kad apklaustiems gyventojams reikalingiausia yra valstybinė lietuvių kalba (65,74 proc.). Antroje vietoje pagal reikalingumą buvo paminėta anglų kalba – 52,69 proc., rusų kalbą įvardijo tik apie penktadalis (21,42 proc.) apklaustų miestų gyventojų. Kitos trys nagrinėtos kalbos buvo nurodomos labai retai: vokiečių (3,66 proc.), lenkų (1,64 proc.) ir prancūzų (1,58 proc.). Kai kurie respondentai paminėjo ir kitas kalbas kaip reikalingas (baltarusių, ispanų, italų, kinų, ukrainiečių, lotynų, armėnų, rumunų, esperanto, „čigonų“), tačiau jos sudarė labai mažą dalį – tik 0,64 proc.

Respondentų dalis, kuri lietuvių, rusų ir lenkų kalbas laiko reikalingiausiomis, didėja su respondentų amžiumi (žr. 1 lentelę), anglų kalbą – priešingai, kitų kalbų vertinimas su amžiumi beveik nesusijęs. Nuostatos dėl kalbų reikalingumo glaudžiai koreliuoja su respondentų tautybe ir gimtąja kalba: visų tautybių respondentai mano, kad reikalingiausia yra lietuvių kalba (žr. 2 lentelę), tačiau vienatautėse šeimose manančių, kad reikalingiausia kalba yra lietuvių, yra daugiau, o tautiškai mišriose – mažiau, jie dažniau reikalingiausia įvardija rusų kalbą (žr. 3 lentelę). Mažesniuose miestuose gyvenantiems respondentams dažniau reikalingesnė lietuvių kalba, didesniuose – užsienio (rusų, anglų, vokiečių, prancūzų) kalbos (žr. 4 lentelę). Tik nuostata dėl lenkų kalbos reikalingumo yra dažnesnė didžiausiuose Lietuvos miestuose, kur gyvena daugiau skirtingų tautybių žmonių, ir mažiausiuose, kur gyvena daugiau lenkų tautybės žmonių.

1 lentelė. Apklaustų miestų gyventojų nuomonės apie reikalingiausias kalbas pasiskirstymas pagal amžių (tyrimo „Sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis: miestai ir miesteliai“ duomenys)

Reikalingos kalbos
Amžius
15–25 m.
26–40 m.
41–55 m.
nuo 56 m.
Lietuvių
53 %
65 %
72 %
74 %
Rusų
15 %
22 %
25 %
24 %
Lenkų
1 %
1 %
2 %
2 %
Anglų
73 %
61 %
46 %
35 %
Vokiečių
3 %
4 %
4 %
4 %
Prancūzų
2 %
2 %
2 %
1 %

2 lentelė. Apklaustų miestų gyventojų nuomonės apie reikalingiausias kalbas pasiskirstymas pagal tautybę ir gimtąją kalbą (tyrimo „Sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis: miestai ir miesteliai“ duomenys)

Reikalingos kalbos
Tautybė
Gimtoji kalba
Lietuvis
Rusas
Lenkas
Kita
Lietuvių
Rusų
Lenkų
Lietuvių
68 %
57 %
61 %
58 %
68 %
57 %
60 %
Rusų
16 %
46 %
35 %
47 %
16 %
45 %
35 %
Lenkų
1 %
1 %
11 %
3 %
1 %
3 %
12 %
Anglų
55 %
47 %
44 %
48 %
55 %
48 %
45 %
Vokiečių
4 %
4 %
5 %
3 %
4 %
3 %
5 %
Prancūzų
1 %
1 %
3 %
4 %
1 %
2 %
4 %

3 lentelė. Apklaustų miestų gyventojų nuomonės apie reikalingiausias kalbas pasiskirstymas pagal šeimos tautybę (tyrimo „Sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis: miestai ir miesteliai“ duomenys)

Reikalingos kalbos
Respondentų šeima
Vienos tautybės
Skirtingų tautybių
Lietuvių
70 %
62 %
Rusų
18 %
40 %
Lenkų
1 %
3 %
Anglų
51 %
53 %
Vokiečių
3 %
5 %
Prancūzų
1 %
2 %

4 lentelė. Apklaustų miestų gyventojų nuomonės apie reikalingiausias kalbas pasiskirstymas pagal miestų dydžius (tyrimo „Sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis: miestai ir miesteliai“ duomenys)

Reikalingos kalbos
Miestų grupavimas pagal gyventojų skaičių (2010 m.)
> 200 tūkst.
40–200 tūkst.
10–40 tūkst.
3–10 tūkst.
Lietuvių
58 %
68 %
77 %
67 %
Rusų
25 %
20 %
19 %
19 %
Lenkų
2 %
1 %
1 %
2 %
Anglų
58 %
66 %
46 %
50 %
Vokiečių
6 %
6 %
2 %
2 %
Prancūzų
3 %
2 %
1 %
1 %